„Baltarusiai patyrė skaudžias Černobylio avarijos pasekmes, todėl kreipiuosi į šalies lyderius, kad jie neleistų pradėti veikti Astravo AE, kuri neatitinka ES streso testų reikalavimų, ir nesukeltų pavojaus aplinkinėms šalims. Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė nebus naudojama Astravo AE reikmėms“, – baltarusiškai rašoma G.Nausėdos „Twitter“ paskyroje.
Pirmadienį Kruonio HAE apsilankęs G.Nausėda vakare feisbuke pabrėžė, kad „Lietuva principingai vykdys priimtus įstatymus“.
„Nepirks elektros iš šalies, kurioje veiks nesaugi atominė elektrinė, nesuteiks Kruonio HAE rezervų ir paspartins sinchronizaciją su žemynine Europa“, – feisbuke rašė prezidentas.
Tiesa, anksčiau pirmadienį G.Nausėda pareiškė, kad Lietuva padėtų užtikrinti elektros rezervą, jeigu dėl Astravo AE veikimo nesklandumų kiltų rizika Baltarusijos ar regiono energetikos sistemai, bet tai kainuotų „milijonus“. Tai padarytų Kruonio HAE.
„Jeigu „blackout'o“ arba kitų ekstremalių situacijų, aplinkybių vedami mes padėtumėme mūsų kaimyninei valstybei išvengti avarijų arba vadinamojo „blackout'o“, tai būtų išstatytos sąskaitos, kurios būtų skaičiuojamos daugeliu milijonų.
Tai garantuotų sistemos saugumą, bet už tokią paslaugą ekstremaliomis aplinkybėmis sumokėti tektų labai brangiai“, – pirmadienį kalbėjo prezidentas.
Astravo elektrinės pirmasis reaktorius turėtų galutinai pradėti veikti kitąmet, žada Baltarusijos valdžia, tačiau rezervo šaltinio kaimyninė valstybė iki šiol neturi.
Toks rezervas reikalingas tuo atveju, jeigu dėl gedimų ar kitų kliūčių Astravo jėgainė kurį laiką negamintų elektros, o Baltarusijai tektų padengti energijos trūkumą.
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, paprašytas detaliau paaiškinti prezidento pasisakymą dėl Kruonio panaudojimo nesklandumų Astravo AE atveju, teigė, jog tokiam scenarijui yra pasirengta, bet jis tik teorinis.
Ruošiantis Astravo AE paleidimui, Baltijos šalys derasi dėl naujos elektros prekybos su trečiosiomis šalimis metodikos. Ji aktuali Lietuvai siekiant neįsileisti į savo rinką šios jėgainės pagaminamos elektros ir neleisti naudoti šalies infrastruktūros prekybai šia energija.
Lietuva siekia įtikinti Latviją ir Estiją nepirkti Astravo AE elektros, tačiau su tuo nesutinka Ryga. Pastaruoju metu į derybas dėl metodikos aktyviau įsitraukė Europos Komisija, taip tikimasi pasiekti kompromisą derybose.
