„Be jokios abejonės, mes ketiname siekti, kad šitas sprendimas būtų įgyvendintas. Toli gražu čia dar niekas nėra prarasta, kadangi sprendimai keliasi ir į Socialinių reikalų ir darbo komitetą, kuris, beje, yra pirminis šiuo požiūriu. Žinoma, Finansų ir biudžeto komiteto pastabos dėl šaltinių yra susijusios su tais šaltiniais, kuriuos mes kaip pasiūlymą teikėme. Tai, jeigu nėra noro pritarti šaltiniui, tada natūraliai kyla klausimas, kieno sąskaita finansuoti spartesnį pensijų augimą“, – interviu LRT televizijai sakė G.Nausėda.
Anot jo, valdantieji turi prisiimti atsakomybę ir pateikti argumentus, kodėl atsisako prezidento siūlymų dėl pensijų didinimo.
„Jeigu ši valdančioji dauguma galvoja, kad 40 proc. pensininkų ir toliau gali gyventi žemiau skurdo ribos, tai tegul ji ir pasako šiems žmonėms tiesiai į akis, o nesislapsto už įvairiausių darbo grupių ir kitokių kabliukų, kurie tik turi vieną tikslą –užvilkinti procesą ar padaryti jį tiesiog neįmanomą“, – tvirtino G.Nausėda.
Jis pabrėžė, kad valdantieji neturėtų pamiršti ir pažadų kitoms nepasitenkinimą esančia padėtimi reiškiančioms socialinėms grupėms.
„Aš suprantu, kad yra daug kitų visuomenės grupių ir jų interesai mums atrodo taip pat labai svarbūs, ir mokytojų, ir mokslininkų, ir sveikatos apsaugos darbuotojų. Todėl tie pažadai, kurie buvo suteikti šioms grupėms, turi būti vykdomi, o šaltinių turi ieškoti pats Seimas, kuriam visos kortos sudėtos į rankas“, – teigė G.Nausėda.
„Galbūt vieną kartą reikia nustoti žaisti tuos populistinius žaidimus ir užsiimti principiniais arba gyvybiniais valstybei klausimais“, – pridūrė jis.
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) praėjusią savaitę nepritarė G.Nausėdos siūlymui nuo kitų metų labiau didinti pensijas, nes tam esą nėra pinigų.
Prezidentas siūlo 2020 ir 2021 metais taikant penktadaliu didesnį nei numatyta dabar bazinės pensijos indeksavimo koeficientą. BFK narys Mykolas Majauskas anksčiau yra teigęs, kad prezidento siūlomas pensijų indeksavimas jas padidintų 3,5 euro.
Prezidentūra skaičiuoja, kad 2020–2021-aisiais spartesniam pensijų didinimui biudžete reikėtų numatyti po 32 mln. eurų. Lėšų tam G.Nausėda siūlo gauti mažinant lengvatą žemdirbių dyzelinui bei nuo 15 iki 20 proc. didinant su ne darbo pajamomis susijusius GPM tarifus.