„Tikrai labai svarbu, mūsų abiejų supratimu, pasiųsti aiškią žinutę dėl Ukrainos artėjimo link NATO. Vilniaus viršūnių susitikimas šia prasme bus labai svarbus“, – po susitikimo su Prancūzijos vadovu Lietuvos žurnalistams sakė G. Nausėda.
„Turėtume neatidėlioti šių sprendimų kitiems NATO viršūnių susitikimams, o daryti žingsnius dabar“, – pabrėžė jis.
Pasak Lietuvos prezidento, dėl aiškių konkrečių formuluočių dar nėra sutarta, tačiau Prancūzijos pasiryžimas remti Ukrainą tiek karine, tiek politine ir ekonomine prasmėmis, tvirtas.
„Šiandien svarbiausia konstatuoti, kad nėra jokio nuovargio remti Ukrainą“, – teigė Lietuvos vadovas.
„Kol kas labai aiškių formulių, kurias būtų galima guldyti jau dabar ant popieriaus lapo, dar nėra, bet tikrai sutarėme labai aiškiai, kad tai, kas buvo daug kartų kartota apie atviras NATO duris, to nepakanka. To akivaizdžiai nepakanka“, – trečiadienį kalbėjo G. Nausėda.
Anot jo, Ukraina prie NATO turėtų būti artinama per praktinį bendradarbiavimą – rengiant bendras pratybas, dalijantis patirtimi, kitaip bendraujant.
„Galvoju, kad turint pakankamai valios, o visi, man atrodo, šiandien sutariame, kad tos valios yra ir noro spręsti šį klausimą yra, galvoju, kad per tas likusias keletą savaičių, pusantro mėnesio, mes tikrai būsime pajėgūs pateikti tuos pasiūlymus“, – sakė G. Nausėda.
Eliziejaus rūmuose Lietuvos prezidentas taip pat aptarė Baltijos regiono gynybą. Jis sakė kalbėjęs apie būtinybę NATO oro policijos misiją keisti į gynybos.
„Man buvo svarbu pasiųsti žinutę, kad mes siūlome rotacinį oro ir priešlėktuvinės gynybos modelį. Baltijos valstybės mano, kad dabartinėmis aplinkybėmis tai būtų tinkamiausias kelias žengti į priekį, užtikrinant, jog atskiri elementai atskiriems laikotarpiams ateitų iš konkrečių NATO valstybių“, – sakė G. Nausėda.
Anot jo, apie tai jis jau kalbėjęs su Vokietijos kancleriu, Nyderlandų premjeru.
„Galvoju, kad šiame etape mums svarbu pasiųsti mūsų poreikį, vėlesniame etape galėtume pagalvoti, kas, kokiomis konkrečiomis priemonėmis prie to galėtų prisidėti ir kaip tą rotacinį principą įgyvendinti“, – aiškino prezidentas.
Jis sakė Eliziejaus rūmuose akcentavęs, kad Ukrainos patirtis ginantis nuo Rusijos puolimo parodė, kokios svarbios oro gynybos sistemos, todėl Baltijos valstybės negali tenkintis oro policijos misija.
Anot G. Nausėdos, pirmiausia reikia inventorizuoti, ką atskiros šalys turi ir gali suteikti Baltijos regionui.
„Šiuo metu, deja, realybė yra tokia, kad atsargos yra stipriai ištuštėję, nes šalys remia Ukrainą ir tai, be abejonės, šiandien yra prioritetas (...) Pirmiausia išsiaiškinkime, ką turime, kokiam laikotarpiui galima suteikti ir šitame etape vis dėlto būtų per ankstyva sakyti, kad Nyderlandai duos mums tai, prancūzai duos tai, vokiečiai duos tai. Dabar svarbiausia, kad jie suprastų, ko mes norime“, – teigė G. Nausėda.
G. Nausėda Paryžiuje lankosi tęsdamas susitikimus NATO šalių sostinėse prieš liepą Vilniuje vyksiantį Aljanso narių viršūnių susitikimą.
Ukraina Vilniuje tikisi aiškių narystės NATO garantijų, bet supranta, kad per karą kvietimo tapti Aljanso nare negaus. Lietuva su kitomis rytinėmis NATO valstybėmis siekia Ukrainai užtikrinti suartėjimą su Aljanso struktūromis per praktinį bendradarbiavimą ir aiškesnį politinį įsipareigojimą dėl narystės perspektyvų.
NATO viršūnių susitikimas Vilniuje vyks liepos 11–12 dienomis.
BNS žurnalistės kelionę į Paryžių iš dalies apmokėjo Prezidentūra, publikacijos turiniui įtakos tai neturi.
