G.Nausėda, atvykęs į NATO viršūnių susitikimo renginį, žurnalistams sakė, kad antradienį priimti svarbūs sprendimai, o Vilnius gali būti laikomas miestu, kur vyko istorinis Aljanso viršūnių susitikimas.
Jo teigimu, daugeliu požiūriu vakar dienos susitikimai buvo įspūdingi.
Anot prezidento, pasiektas susitarimas dėl gynybos išlaidų didinimo, Švedija netrukus turėtų tapti Aljanso nare.
„Ir, žinoma, turime sprendimą dėl Ukrainos. Aš manau, kad tai pirmas kartas, kada labai aiškiai pasakėme dėl Ukrainos kelio NATO link. Turime labai aiškias sąlygas be narystės veiksmų plano. Turime Ukrainos-NATO tarybą, kuri nustatys institucinę darbotvarkę. Ir mes turime kvietimą, kai bus atitiktos sąlygos“, – trečiadienio rytą komentavo G.Nausėda.
-
Volodymyras Zelenskis kreipėsi į tūkstantinę minią Vilniuje: „Aš – namuose“
-
Apžvalga: penki svarbiausi NATO lyderių sprendimai Vilniuje
-
Žygimantas Pavilionis: sąlygų Ukrainai stoti į NATO išpildymas gali tapti pasaka be galo
-
A.Duda: sprendimas dėl Ukrainos nėra pakankamas, tikiuosi, ji po kelerių metų bus NATO
Nenori spėlioti, kada prisijungs
Narystės NATO sąlygų atitikimas – ar turi baigtis karas, ar reformos įgyvendintos?
Prezidentas aiškino, kad jam ne tai svarbiausia, nes Ukraina vis tiek turi padaryti labai daug, kad įgyvendintų būtinas pertvarkas.
Tai kelias ir į Europos Sąjungą.
G.Nausėda sakė nenorintis spėlioti, kada Ukraina prisijungs prie Aljanso. Esą svarbiausia ne tai.
Nors Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kritikavo esą nepakankamus sprendimus dėl jo šalies narystės perspektyvos, Lietuvos vadovas teigė suprantantis, kad Ukraina kovoja, kariauja.
„Mes nekariaujame. Mes remiame Ukrainą, bet mes nekariaujame. Todėl, aš manau, kad turėtume susilaikyti nuo bet kokių vertinimų, nes tuos vertinimus daro prezidentas, kurio šalis kariauja už savo laisvę ir mūsų visų laisvę.
Mes tikrai kartais šiek tiek skirtingai skaitome tą patį tekstą. Aš dar kartą kartoju, kada sąlygos bus įvykdytos – galima suprasti ir kada susiklostys objektyvios aplinkybės, bet galima suprasti, ir kad reikia padaryti tam tikrus namų darbus. Bet, kaip ir minėjau angliškai spaudai, tai yra neesminis klausimas, kadangi mes vis tiek kalbame apie reformų įgyvendinimą Ukrainoje“, – sakė G.Nausėda.
Jis ragino pasidžiaugti tuo, ką pasiekėme, nes „galėjo būti ir taip, kad sprendimas nebūtų buvęs pasiektas ir, žinote, kas tuomet būtų labiausiai džiaugęsi tokia NATO viršūnių susitikimo baigtimi?
Pasisakė dėl vokiečių brigados
G.Nausėta taip pat sakė NATO viršūnių komunikate įžvelgiantis Aljanso palaikymą Vokietijos sprendimui nuolat dislokuoti brigadą Lietuvoje.
Berlynas birželį pažadėjo dislokuoti brigadą, jeigu Lietuva tam bus įrengusi infrastruktūrą ir tai nesikirs su kitais NATO planais.
Lietuva NATO viršūnių susitikime norėjo sutarti, kad komunikate vienokiu ir kitokiu būdu būtų įtvirtintas šis įsipareigojimas.
Dokumente liko pakartota pernai Madride priimta formuluotė didinti rytų flange dislokuotus sąjungininkų batalionus iki brigadų pagal poreikį, taip pat pasveikinti „tęstines sąjungininkų pastangas didinti savo buvimą NATO rytiniame flange, nes tai dar labiau prisideda prie patikimo atgrasymo ir gynybos“.
„Manau, kad tas signalas, jog NATO sveikina valstybes, (skiriančias – BNS) daugiau lėšų ir, svarbiausia, daugiau karinės galios priešakinio flango valstybėms, tai yra rytinio flango valstybėms, jis mums leidžia įtvirtinti tai, ką visai neseniai Vokietijos krašto apsaugos ministras Borisas Pistorius paskelbė ir ką vakar patvirtino savo pasisakyme Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.
Tai reiškia, kad mūsų su kancleriu pasirašytas komunikatas galioja, jis yra įgyvendinamas ir jis bus įgyvendintas iki galo. Dabar mums reikia suskubti daryti savo darbus“, – sakė G.Nausėda.
