„Tai yra kelių savaičių senumo dalykas, kuomet buvo visiškai akivaizdu, kad grasinimai perkelti „Wagner“ grupuotę į Baltarusiją jau yra realiai pradėti vykdyti, ir atsiradus informacijai, kad dalis „Wagner“ grupuotės karių atsirado Gožos poligone, tai yra visiškai artimame nuotolyje nuo Lietuvos ir Lenkijos pasienio“, – pirmadienį LRT televizijos laidoje „LRT Forumas“ sakė G.Nausėda.
Rugpjūčio pradžioje Suvalkų krašte su Lenkijos premjeru Mateuszu Morawieckiu susitikęs G.Nausėda paragino turėti kriterijus, kokioms grėsmėms esant regiono šalys uždarytų sieną su Baltarusiją.
Vėliau dėl tokių kriterijų sutarė Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos vidaus reikalų ministrai.
G.Nausėda teigia, kad šių įvykių saugumo situacija netapo blogesnė, o po Jevgenijaus Prigožino žūties jo vadovautoje „Wagner“ matyti sutrikimas.
„Šiandien konkrečios informacijos apie tai, kad „Wagner“ grupuotės nariai yra prie mūsų pasienio ir mėgina destabilizuoti pasienio situaciją, aš neturiu. Lenkijos pusė vargu bau ar galėtų papildomai kažką pasakyti“, – sakė Lietuvos prezidentas.
Pasak jo, regiono šalių veiksmai turi būti adekvatūs situacijai.
„Jeigu situacija komplikuojasi, mes veikiame vienaip. Jeigu situacija lieka tokia pati, kaip dabar, arba netgi stabilizuojasi, mes turime elgtis kitaip. Niekas nenori uždarinėti sienų vėl dėl sportinio intereso“, – teigė G.Nausėda.
„Manau, kad galima taip pasakyti“, – pridūrė jis, paklaustas, ar klausimas dėl sienų uždarymo praranda aktualumą.
Ragina aktyviau domėtis baltarusiais Lietuvoje
Lietuvoje šiuo metu gyvenant apie 60 tūkst. Baltarusijos piliečių, G.Nausėda tvirtino, kad imigrantai iš šios šalies turi būti tikrinami atidžiau.
„Aš manau, kad mes turime gerokai aktyviau domėtis tuo, kokį vaidmenį arba kokių tikslų vedini atvyksta į Lietuvą žmonės iš Baltarusijos“, – sakė prezidentas.
„Aš čia nemetu jokio šešėlio Baltarusijos žmonėms – aš tiesiog kalbu apie tai, kad Baltarusijos režimas turi savų tikslų ir yra pakankamai įgudęs naudoti žmones kaip instrumentus savo rankose“, – pridūrė jis.
Imigracija iš Baltarusijos į Lietuvą išaugo po 2020 metų kaimyninėje šalyje vykusių prezidento rinkimų, kurių laimėtoju režimas paskelbė ilgametį autoritarinį lyderį Aliaksandrą Lukašenką.
Pasak G.Nausėdos, dalis atvykstančiųjų į Lietuvą nebūtinai bendradarbiauja su Baltarusijos žvalgyba, tačiau galbūt bando apeiti sankcijas, toliau vystyti verslą Rytuose.
Jis taip pat sakė, kad Baltarusijoje likę imigrantų giminaičiai gali susidurti su grasinimais ir spaudimu, dėl to Lietuvoje esantys baltarusiai gali būti pažeidžiami.
„Taip kad turime visa tai turėti galvoje ir nesuniveliuoti diskusijos į labai tokį ekonominį lygį, kad mums reikia pigesnės darbo jėgos. (...) Mes visada turime galvoti ne tik apie ekonomiką, bet ir mūsų nacionalinį saugumą“, – teigė G.Nausėda.
Visgi jis pabrėžė, kad humanitarinis koridorius patekti į Lietuvą bėgantiems nuo A.Lukašenkos režimo turi likti atviras.
G.Nausėda yra tarp siūlymo suvienodinti Lietuvos nacionalinius ribojimus Rusijos ir Baltarusijos piliečiams rėmėjų.
Jeigu jie būtų suvienodinti su pavasarį Rusijos piliečiams įvestomis sankcijomis, baltarusiams būtų papildomai apsunkintos galimybės atvykti į Lietuvą, įsigyti nekilnojamojo turto.
