Jo nuomone, modelis turėtų atitikti Lietuvos infrastruktūros galimybes.
„Dėl šaukimo mes tikrai apsvarstysime šį klausimą Valstybės gynimo taryboje. Manau, kad mūsų visuotinis šaukimas turi derėti su mūsų galimybėmis, mūsų infrastruktūra“, – Marijampolėje ketvirtadienį žurnalistams sakė G.Nausėda.
Krašto apsaugos ministerija (KAM) ketvirtadienį visuomenei pristato Visuotinės karo prievolės galimybių vertinimo studiją. Joje numatyta, kad visuotinis šaukimas į kariuomenę jaunuoliams baigus mokyklą galėtų būti įvestas per šešerius arba aštuonerius metus, jis atsieitų šimtus milijonų eurų.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad net ir neįvedus šios prievolės, po 6–8 metų tikriausiai bus šaukiami visi tarnybai tinkami jaunuoliai. Anot jo, taip yra dėl neigiamų demografinių pokyčių šalyje ir dėl to, kad daug potencialių šauktinių neatitinka sveikatos reikalavimų.
Studijoje skaičiuojama, kad kasmet būtų galima pašaukti iki 6,1 tūkst. vaikinų, su merginomis – beveik 12 tūkst. jaunuolių, o pradinės investicijos atitinkamai kainuotų per 0,4 mlrd. eurų arba 1,5 mlrd. eurų. Priklausomai nuo modelio, kasmet jo palaikymas atsieitų dar 80-220 mln. eurų.
A.Anušauskas pažymi, kad privalomam moterų šaukimui pritaria maža dalis visuomenės, bet tokią galimybę reikėjo įvertinti teoriškai.
Dalinis šaukimas į Lietuvos kariuomenę grąžintas 2015 metais, reaguojant į Rusijos veiksmus Ukrainoje.
Šiuo metu į kariuomenę kasmet šaukiama po kiek daugiau nei 3,8 tūkst.18-23 metų vaikinų ir tarnybą dėl studijų atidėjusių jaunuolių iki 26 metų.