„Ketinu aktyviai dalyvauti diskusijoje dėl Europos skiepų sertifikato. Šiuo klausimu Lietuvoje sutariame, kad mes remiame skiepų sertifikato idėją, maža to, esame pasirengę diskutuoti dėl to, kad sertifikato sąvoka būtų išplėsta ir apimtų ne tik pačius skiepus, skiepų faktą, bet ir imuniteto susiformavimą“, – po nuotolinio Europos Vadovų Tarybos posėdžio ketvirtadienį sakė G.Nausėda.
Šalies vadovas pabrėžia, kad „būtų tikrai optimalu“, jei toks dokumentas būtų vienodai pripažįstamas visoje ES.
Skiepų pasas ar imuniteto dokumentas pasiskiepijusiems nuo koronaviruso bei persirgusiems liga Europoje svarstomas kaip dokumentas, kuris galėtų suteikti tam tikrų privilegijų, pvz., keliaujantiems, norintiems lankytis renginiuose ir t. t.
Prie Prezidentūros suburtos Ekspertų tarybos atstovai pabrėžia, kad toks dokumentas turėtų apimti ir pasiskiepijusius, ir visus kitus, turinčius imunitetą nuo COVID-19.
Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad vykstant diskusijoms ES lygmeniu, Lietuva savarankiškai neskubės įvedinėti šios naujovės, kol nėra paskiepyta pakankama dalis gyventojų.
G.Nausėda: reikia rasti instrumentus ir galimybes vakcinų gamybos pajėgumams ES didinti
Lietuvos prezidentas sako, kad Lietuva drauge su Danija, Belgija, Ispanija ir Lenkija kreipėsi į Charlesį Michelį prašydamos rasti instrumentus ir galimybes vakcinų gamybos pajėgumams Europos Sąjungoje.
„Yra labai didelis spaudimas Europos Sąjungoje iš valstybių narių pusės didinti vakcinų gamybos apimtį ir siekti, kad vakcinų gamyba antrąjį šių metų ketvirtį padidėtų keliais kartais“, – po nuotolinio Europos Vadovų Tarybos posėdžio sakė šalies vadovas.
Jis teigė, kad prie vakcinų gamybos galėtų prisidėti ir Lietuvoje veikiančios įmonės.
Mes galime pasiūlyti paslaugas ir surasti dar daugiau rinkų mūsų priešakiniams gamintojams.
„Mes galime pasiūlyti paslaugas ir surasti dar daugiau rinkų mūsų priešakiniams gamintojams, kurie galėtų prisidėti prie labai kilnaus darbo ir įgyvendinti vakcinų didinimo planus, ir tai darytų ne tik artimiausiais metais, bet ir žvelgiant į artimiausią ateitį“, – sakė prezidentas.
G.Nausėda taip pat sakė, kad yra informavęs Europos Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen apie Lietuvoje veikiančios ir reagentus vakcinai gaminančios įmonės „Thermo Fisher Scientific“ „reikšmę gamybos grandinėje“.
Pasak Lietuvos vadovo, į rinką žengiant naujiems gamintojams, šalyje antrąjį metų ketvirtį reikia pasiruošti didesnėms skiepų apimtims.
„Jei tas lūžis įvyks, tiek Europos Sąjungos, tiek Lietuvos siekis įgyvendinti vakcinaciją iki vasaros yra įmanomas ir gali būti sėkmingai pabaigtas“, – kalbėjo G. Nausėda.
Europos vaistų agentūrai (EVA) praėjusią savaitę pranešė gavusi bendrovės „Johnson & Johnson“ paraišką dėl jos sukurtos vakcinos nuo koronaviruso patvirtinimo.
Šiuo metu Europos Sąjungoje naudojamos „AstraZeneca“, „Moderna“ bei „BioNTech“ ir „Pfizer“ vakcinos.
Kiek anksčiau G. Nausėda yra išsakęs siekį, kad iki vasaros vidurio būtų paskiepyta apie 70 proc. suaugusių Lietuvos gyventojų. Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos paskelbtą grafiką, masinį Lietuvos gyventojų vakcinavimą numatoma pradėti gegužę.
