Pasak būsimojo šalies vadovo, į ekonominių ryšių stiprinimą turi būti orientuotas ir diplomatinio tinklo stiprinimas bei plėtimas, galbūt atidarant naują ambasadą Pietryčių Azijoje.
Anot G.Nausėdos, svarbiausiais diplomatinės tarnybos rūpesčiais išlieka Lietuvos saugumas ir gynyba bei geri santykiai su kaimynais.
Išrinktasis prezidentas pabrėžė remiantis politinių partijų susitarimą iki 2030 metų padidinti gynybos finansavimą iki 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
„Tai rimtas įsipareigojimas. Turint mintyje, kad Lietuvos BVP auga, atitinkamai turi didėti ir biudžetiniai asignavimai. Turime atidžiai planuoti jau 2020 metais gynybai skiriamas lėšas“, – atstovo spaudai paskelbtame pranešime cituojamas G.Nausėda.
Prieš liepos 16 dieną prasidėsiantį pirmąjį užsienio vizitą Lenkijoje išrinktasis šalies vadovas nurodė, kad būtina siekti kuo glaudesnių gynybinių ryšių tiek su šia šalimi, tiek su Jungtinėmis Valstijomis, kurios yra dislokavusios Lenkijoje priešakinių pajėgų karių.
„Sutampa Lenkijos ir Lietuvos požiūriai į grėsmių vertinimą, tad ir sprendimų norėtume ieškoti kartu“, – kalbėjo būsimasis prezidentas.
Kalbėdamas apie europinę darbotvarkę jis pabrėžė, kad būtina siekti, jog Europos Sąjungos gynybos iniciatyvos nedubliuotų NATO, o ES valstybės narės glaudžiai bendradarbiautų su JAV.
Būsimasis šalies vadovas taip pat išreiškė viltį, kad kandidatė į Europos Komisijos vadoves Vokietijos gynybos ministrė Ursula von der Leyen išlaikys tvirtą poziciją Rusijos atžvilgiu.
Jis taip pat teigiamai įvertino prancūzės Christine Lagarde kandidatūrą tapti Europos Centrinio Banko vadove.
Išrinktasis prezidentas savo kalboje Lietuvos ambasadoriams taip pat ragino siekti maksimaliai gero rezultato derybose dėl ES daugiamečio biudžeto ir aktyviai įsitraukti į Rytų partnerystės procesus, dalinantis savo patirtimi ir skatinant demokratines reformas greta rytinių ES sienų, visų pirma Ukrainoje.
G.Nausėdos inauguracija vyks penktadienį.