2019 09 17

G.Nausėdai siūlant papildomą laisvadienį, tėtis prabilo apie diskriminaciją: tėvadieniai – ne visiems

Įgyvendinant gerovės valstybės viziją prezidentas Gitanas Nausėda žada teikti įstatymo pataisas, kad po papildomą laisvą darbo dieną galėtų gauti daugiau mažamečius vaikus auginančių tėvų. Vis dėlto ne visi tėvai ir dabar sako galintys džiaugtis tėvadieniais bei laisvu pusdieniu lydėdami atžalas į mokyklą Rugsėjo 1-ąją.
Gitanas Nausėda
Gitanas Nausėda / Josvydo Elinsko / 15min nuotr.

Į 15min redakciją kreipėsi išsiskyręs tėtis Irmantas. Tokį patį elektroninį laišką jis nusiuntė Prezidento kanclerei Algei Budrytei bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM).

Jame Irmantas pasakojo turintis du vaikus iki 12 metų. Po skyrybų jie gyvena su mama, jo buvusia sutuoktine.

Dėl to, kaip aiškino Irmantas, jis negauna oficialaus tėvadienio, nors rūpinasi vaikais, dalyvauja jų auklėjime. Be to, šiemet vyras teigė sužinojęs, kad jam nepriklauso keturios laisvos darbo valandos Mokslo ir žinių dieną.

123RF.com nuotr./Šeima
123RF.com nuotr./Šeima

SADM specialistų nuomone, jei tėtis yra išsiskyręs ir negyvena kartu su vaikais, tačiau rūpinasi jais, prižiūri, susitinka ir taip toliau, papildomas poilsio laikas jam turi priklausyti.

Tačiau Irmantas akcentavo, kad šioje tvarkoje palikta vietos interpretacijai, dėl to ir išeina visaip.

Valstybės akimis – netikras tėtis?

„Nežinau, ar teisingu adresu kreipiuosi, tačiau išgirdęs apie prezidento norą suteikti mamadienius ir tėvadienius tėvams turintiems vieną vaiką, noriu tiesiogiai paklausti. Kuo skiriasi tėtis, kuris augina vaikus, gyvendamas kartu su šeima, ir tas kuris gyvena atskirai (skyrybų atveju), tačiau taip pat rūpinasi savo vaikais ir dalyvauja jų auklėjime? Kodėl pirmasis turi teisę į tėvadienius, o antrasis jos neturi?“ – savo laiške klausė Irmantas.

Kodėl pirmasis turi teisę į tėvadienius, o antrasis jos neturi?

Jis pasakojo gyvenantis atskirai nuo vaikų. Tai, anot vyro, reiškia, kad jis turi mažiau galimybių matyti savo atžalas nei tėvai, gyvenantys šeimose.

„Gyvendamas su vaikais turiu galimybę gauti tėvadienį, jei yra du vaikučiai iki 12 metų, bet jei gyvenu atskirai, tai įstatymas atima mano teises gauti oficialų tėvadienį su papildoma galimybe dažniau matyti savo vaikus! Vis dar nesuprantu, kodėl? Ir ne tik tai – šiemet sužinojau, jog man nepriklauso 4 laisvos darbo valandos rugsėjo 2 dienai! Ar tai nėra absurdiška?“, – piktinosi jis.

Vida Press nuotr./Šeima
Vida Press nuotr./Šeima

Irmantas ironizavo, nejaugi vaikams turėtų paaiškinti, kad savaitgalį valstybė leidžia su jais matytis, bet Rugsėjo 1-ąją antroko ir ketvirtokės jis lydėti į mokyklą negali dėl to, jog teismas nustatė jiems gyventi su mama ir, valstybės akimis, jis esą nėra jų tėtis.

„Manau, nesu vienas toks. Tai, jei kažką norite keisti dėl gerovės, keiskite ten, kur akivaizdi diskriminacija, o ne ten, kur ir taip laiko šeimoje pakanka. Aišku, jei nenorite dalinti žmonių į dvi Lietuvas ne tik pagal paslaugų lygį apskrityje, kurioje gyvenama, bet ir socialines kiekvieno piliečio teises“, – aiškino Irmantas.

Jei kažką norite keisti dėl gerovės, keiskite ten, kur akivaizdi diskriminacija, o ne ten, kur ir taip laiko šeimoje pakanka.

Kilus ginčui siūlo kreiptis į komisiją

SADM atsakyme teigiama, kad Darbo kodeksas numato, jog „darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę, o auginantiems tris ir daugiau vaikų iki dvylikos metų, – dvi dienos per mėnesį arba sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę, mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį. Darbuotojų, dirbančių ilgesnėmis negu aštuonios darbo valandos pamainomis, prašymu šis papildomas poilsio laikas gali būti sumuojamas kas trys mėnesiai“.

Mato Miežonio / 15min nuotr./Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
Mato Miežonio / 15min nuotr./Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

SADM atkreipė dėmesį, kad Darbo kodekse minimi darbuotojai, auginantys vaiką (vaikus).

Nurodoma, kad ministerijos specialistų nuomone, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant, ar darbuotojui priklauso papildoma poilsio diena, būtina analizuoti konkrečią vaiko faktinio auginimo situaciją.

„Vaiko auginimo sampratai yra būdingi nuolatinumo ir nepertraukiamumo aspektai, kurie visiškai realizuojami tik turint pastovų psichologinį ir socialinį kontaktą su vaiku. Papildomų kriterijų – tokių kaip biologinio ar teisinio ryšio tarp vaiko ir jį auginančio asmens (darbuotojo) – šioje Darbo kodekso nuostatoje įstatymų leidėjas neįtvirtino.

Ministerijos specialistų nuomone, tuo atveju, kai darbuotojas augina du ir daugiau vaikų iki 12 metų arba vieną neįgalų vaiką iki 18 metų ir turi pastovų psichologinį ir socialinį kontaktą su vaiku (vaikais), jam priklauso numatytas papildomo poilsio laikas“, – rašoma ministerijos atsakyme.

Vaiko auginimo sampratai yra būdingi nuolatinumo ir nepertraukiamumo aspektai, kurie visiškai realizuojami tik turint pastovų psichologinį ir socialinį kontaktą su vaiku.

Darbuotojas darbdaviui turėtų pateikti prašymą dėl šio papildomo poilsio laiko suteikimo bei dokumentus, įrodančius, kad darbuotojas augina du vaikus iki 12 metų, pavyzdžiui, vaikų gimimo liudijimus, pažymą apie šeimos sudėtį.

Pasak SADM, taip pat tokiam darbuotojui, kai jis neturi teisės į aukščiau paminėtą papildomą poilsio laiką, turi būti suteikiama ne mažiau kaip pusė darbo dienos laisvo nuo darbo laiko per metus pirmąją mokslo metų dieną, mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį, kai jis augina vaiką iki keturiolikos metų, kuris mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo, pradinio ugdymo ar pagrindinio ugdymo programas.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Mokslo metų pradžios šventė Kunigaikščio Gedimino progimnazijoje
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Mokslo metų pradžios šventė Kunigaikščio Gedimino progimnazijoje

„Tuo atveju, kai kyla ginčas su darbdaviu, darbuotojas turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją – ikiteisminio darbo ginčų nagrinėjimo instituciją, kuri nagrinėja darbuotojo ir darbdavio nesutarimus tarp darbuotojo ir darbdavio, vykdant darbo sutartį, dėl darbo teisės normų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo“, – sakoma SADM atsakyme.

Tuo atveju, kai kyla ginčas su darbdaviu, darbuotojas turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją.

Išaiškinimą suprato dviprasmiškai

Tačiau perskaičius šį ministerijos išaiškinimą, Irmantui vis dar liko neaiškumų.

„Dabar pagalvojau, gal yra taip, kad mano darbdavys nesupranta šio įstatymo, nes aš jo nesuprantu ir pats!? Ar jis iš tiesų reiškia, kad laisva diena yra suteikiama, jei palaikai psichologinį ir socialinį kontaktą su vaikais ir nebūtinai vaikai gyvena su tavimi?“ – svarstė jis.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Kauniečių piknikas
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Kauniečių piknikas

Irmantas mano, kad jo situacija yra standartinė, yra ir daugiau tokių tėvų, kaip jis.

„Esu išsiskyręs tėtis, vaikai gyvena su mama, aš palaikau visus ryšius su vaikais. Tai klausimas paprastas – priklauso man laisva diena per mėnesį, kol vaikams nesuėjo 12 metų, ar ne? Nors turiu antros pakopos aukštąjį išsilavinimą, bet skaitydamas šį išaiškinimą nesuprantu arba suprantu dviprasmiškai“, – pabrėžė Irmantas.

Nors turiu antros pakopos aukštąjį išsilavinimą, bet skaitydamas šį išaiškinimą nesuprantu arba suprantu dviprasmiškai.

Kada priklauso papildomas poilsis?

15min paprašė SADM patikslinti, ar išsiskyrusiam tėčiui, kurio vaikai gyvena su mama, bet jis palaiko visus ryšius su jais, priklauso laisva diena per mėnesį, kol vaikams nesuėjo 12 metų ar ne.

SADM atsakyme pakartota, kad „ministerijos specialistų nuomone, tuo atveju, kai darbuotojas augina du ir daugiau vaikų iki 12 metų arba vieną neįgalų vaiką iki 18 metų ir turi pastovų psichologinį ir socialinį kontaktą su vaiku (vaikais), jam priklauso numatytas papildomo poilsio laikas“.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Linas Kukuraitis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Linas Kukuraitis

„Šis aiškinimas yra iš teismų sprendimų („Vaiko auginimo sampratai yra būdingi nuolatinumo ir nepertraukiamumo aspektai, kurie visiškai realizuojami tik turint pastovų psichologinį ir socialinį kontaktą su vaiku“). Todėl, ministerijos specialistų nuomone, jei tėtis yra išsiskyręs ir negyvena kartu su vaiku, tačiau rūpinasi juo, prižiūri, susitinka ir taip toliau, tai yra palaiko pastovius nuolatinius ryšius, papildomas poilsio laikas jam turi priklausyti taip pat“, – pabrėžė SADM.

Po šio paaiškinimo Irmantas žadėjo aiškintis dėl tėvadienių su darbdaviu. Tačiau, jo nuomone, blogai, kai palikta vietos interpretacijai.

„Pagal tokius išaiškinimus, mama, tėtis ir darbdavys – kiekvienas jų gali turėti savo versiją ir visi bus greičiausiai teisūs, kol neišaiškintų teismas kažkuriuo konkrečiu atveju. Bet ar taip turėtų būti, ar neturėtų būti aišku visiems paprastiems žmonėms perskaičius vieną sakinį?“ – klausė tėtis.

Pagal tokius išaiškinimus, mama, tėtis ir darbdavys – kiekvienas jų gali turėti savo versiją ir visi bus greičiausiai teisūs, kol neišaiškintų teismas kažkuriuo konkrečiu atveju.

Konsultuojasi su suinteresuotomis šalimis

Prezidento atstovo žiniasklaidai Antano Bubnelio teigimu, G.Nausėda siūlys Seimui rudens sesijoje svarstyti galimybes sudaryti palankesnes sąlygas dirbantiesiems derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus, o nedirbančius dėl šeimyninių aplinkybių paskatinti grįžti į darbo rinką.

Tam bus teikiamos atitinkamos Darbo kodekso pataisos.

Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Diana Nausėdienė ir Gitanas Nausėda
Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Diana Nausėdienė ir Gitanas Nausėda

„Detalios ir įvairius laisvadienių skyrimo atvejus numatančios pataisos šiuo metu yra rengiamos ir Seimui bus teikiamos artimiausiu metu. Pataisų rengimo metu prezidento komanda yra numačiusi konsultacijų procesą ir dėl konkrečių formuluočių diskutuoja su suinteresuotomis šalimis, įskaitant ir tėvus vienijančias organizacijas. Galutiniuose teisės aktų projektuose bus atsižvelgta į jų nuomonę ir pasiūlymus“, – sakė A.Bubnelis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis