Psichiatras Linas Slušnys teigė keliomis iniciatyvomis jau spėjęs nusivilti, bet rado ir kuo džiaugtis.
„Vienas iš džiugesnių dalykų – kad viešojoje erdvėje rodomas gyvas žmogus, su visuomene yra daugiau bendravimo. Yra tarsi daugiau atvirumo – gal jis ir demonstratyvus, gal viskas nėra taip atlapa, bet tai postas, kur galbūt kitaip to ir negali išreikšti. Viskas gerai. Jaučiamas noras valstybę judinti link gerovės“, – pabrėžė jis.
O tada pridūrė: „Bet yra dalykai, kurie ir nuvilia.“
Socializmo kvapas
„Nuviliantys dalykai – kvapas, kad vis tik bandoma pataikaujant, ko gero, dideliai daliai rinkėjų, bandyti siūlyti tokius dalykus: žmones, kurie dirba, apmokestinti labiau [...]. Tai man kvepia socialistinėmis idėjomis“, – teigė L.Slušnys.
Jis sakė susidaręs įspūdį, kad G.Nausėdos iniciatyvos bus labiau konservatyvios, „orientuotos į tai, kad žmogus turi mąstyti, turi siekti“.
„Prezidento rinkiminėje programoje tai atsispindėjo labiau. Socializmo aš nejaučiau. Dabar atsiranda tokio socializmo, kuris manęs tikrai nežavi“, – pakartojo L.Slušnys.
Apie tai jis anksčiau pasisakė ir feisbuke – psichiatro netenkina siūlymas didinti su ne darbo pajamomis susijusius gyventojų pajamų mokesčio tarifus, pavyzdžiui, aukštoms pajamoms iš individualios veiklos.
Neramina sąsajos su R.Dagiu
L.Slušnys tikino suklusęs ir tada, kai pasklido kalbų apie krikdemo Rimanto Dagio, kuriančio partiją, apsilankymus prezidentūroje.
„Aš suklusau per tą šimtą dieną, kai [išgirdau, kad] Rimantas Dagys kažkur ten blaškosi, bando kurti kažkokią partiją, o prezidentas lyg tai su juo bendravęs, kalbėjęs. Ir jau aš suklūstu, nes man tokie politikai kaip Rimantas Dagys tam tikrose sferose, ypač vaikų, šeimos klausimais – mes esam priešai. Aš tą sakau atvirai“, – nurodė psichiatras.
Man neramu. Kita vertus, aš puikiai suvokiu, kad tai politika.
„Man neramu. Kita vertus, aš puikiai suvokiu, kad tai politika. Galbūt bendraujama su visais, bandoma išgirsti visus. Kol kas tų sprendimų aiškių ir nėra“, – pridūrė L.Slušnys.
Šiuo metu su prezidentūra jis teigė nesistengiantis palaikyti ryšių – „nei patarinėja, nei turi įtakos“.
Viliasi dėmesio švietimui ir socialinei apsaugai
O kur L.Slušnys tikisi proveržio, ko laukia iš prezidento?
„Trūksta aiškaus pasakymo, kad mokykla negali egzistuoti su 39 [asmenų] personalu ir 50 vaikų, – sakė L.Slušnys. – Norėtųsi, kad prezidento komanda būtų orientuota į tai, kokio norim rezultato švietime ir kokių priemonių dėl to imsimės.“
Be švietimo srities, psichiatro manymu, pokyčių reikėtų ir socialinėje rūpyboje, kur darbuotojai, anot jo, – per menkai kompetentingi ir per daug atsainiai žiūri į savo pareigas.
„Prezidentūra būtų tarsi sistema iš šalies, kuri galėtų labiau pažiūrėti ir sinchronizuoti. Ypač kalbant apie vaikus. Bet šioje vietoje aš esu blaivus ir žinau, kad vaikų klausimai niekuomet nebuvo politikoje tikrasis prioritetas, ir dar, manau, artimiausiu laiku nebus“, – apgailestavo L.Slušnys.
Vertina už atvirumą
Psichologas Andrius Kaluginas apie G.Nausėdos veiklą prezidentūroje atsiliepė tik teigiamai – gyrė už kalbas ir atvirumą.
„Tas žmogus, už kurio nugaros aš stovėjau, nė vienu milimetru iki šiol manęs nenuvylė. To ir tikėjomės. Išreiškiau palaikymą ir tebereiškiu.
Žmogus per šimtą dienų laikėsi savo pažadų, laikosi savo pozicijos – sąvoka „gerovės valstybė“ tapo girdima, žinoma, apie ją kalba. Pagaliau į žmonių sąmonę ateis, kad mes turėtumėm gyventi gerovės valstybėje“, – kalbėjo jis.
-
G.Nausėda teikia pataisas, siūlančias sparčiau didinti pensijas
-
G.Nausėda per 100 dienų mano padaręs vieną klaidą ir tą pačią ne pats
-
Prezidentas bankų mokestį palaikys, jei valdantieji ryšis apkarpyti lengvatas ūkininkams
-
Tiesa ar melas? G.Nausėda apie Turniškes: paskutiniai atnaujinimo darbai yra atlikti kokiais 1993 ar 1995 metais
Klausiamas, kas rodo, kad G.Nausėda Lietuvą veda link minėtos gerovės valstybės, A.Kaluginas įvardijo kelis dėmenis – teisės aktų iniciatyvas, ryšį su parlamentinėmis partijomis, žiniasklaida.
„Jo teikiami įstatymų projektai, jo atviras bendravimas su visų partijų atstovais, jo palaikymas labai glaudaus ryšio su žiniasklaida – jis yra ženkliai atviresnis už mūsų kadenciją baigusią prezidentę. Yra kalbinami ir atvirai reiškia nuomonę visi jo patarėjai“, – tikino psichologas.
Apie G.Nausėdos tvirtumą
Prezidentūros inicijuoti kultūros ir regionų forumai, jo matymu, taip pat rodo, kad ši institucija tapo žymiai atviresnė.
„Atviros prezidentūros idėja yra įgyvendinama“, – tikino A.Kaluginas.
Psichologiškai šitas žmogus yra labai užsidegęs, entuziastingas, psichologiškai tvirtas.
Jis G.Nausėdą sakė pažįstantis anksčiau nei išreiškė palaikymą jo kandidatūrai į prezidentus. Su ekonomistu psichologas teigė kampanijos metu keliavęs po Lietuvą ir palaikęs psichologiškai.
„Kadangi esu psichoterapeutas-psichologas, galiu įvertinti jo žmogiškąsias savybes. Per visą rinkimų kampaniją aš buvau šalia, mes važinėjom po regionus. Tai labai įtempta, patikėkit. Nuo to laiko, kada jis laimėjo rinkimus, nepaėmė jokių atostogų, nepasakė – aš pavargau, kad man reikia dviejų, trijų savaičių pailsėti. Kaip pradėjo maratoną nuo savo paskelbimo, iki šiol nė vienos dienos nepaėmė atostogų, išeiginių ar panašiai. [...] Psichologiškai šitas žmogus yra labai užsidegęs, entuziastingas, psichologiškai tvirtas“, – tikino A.Kaluginas.
Dabar jis su G.Nausėda sakė nepalaikantis glaudaus ryšio, bet esą yra likę „normalūs, draugiški santykiai“.
Ragina pensijas didinti ir kitaip
Ekonomistas Teodoras Medaiskis žvelgdamas į šimtą G.Nausėdos prezidentavimo dienų sakė, kad bendrai įspūdis – teigiamas, bet rado prie ko prikibti. Jo matymu, reikėtų siekti didinti ne tik bendrąją, bet ir individualiąją pensijos dalis.
Dabar G.Nausėda bazinę pensijos dalį kitąmet pasiūlė didinti 3,5 Eur. Tam Seimas pateikimo procedūroje pritarė.
„Manyčiau, kad siūlymas didinti pensijas yra teisinga kryptis, bet reikėtų ieškoti būdų, ir tikiuosi, kad bus ieškoma būdų, proporcingai didinti ne tik bendrą, išlyginančią pensijos dalį, bet abi pensijos dalis – taip pat ir individualią“, – dėstė T.Medaiskis.
Jo įsitikinimu, apleidus individualią dalį, „turėsim nepakankamai gerą pensijų sistemą“.
Šiek tiek tie patarėjai kartais pasitaria, paklausinėja – tiek ir palaikom.
Daugiau priekaištų prezidentūros darbui T.Medaiskis neišsakė. O klausiamas, ar su G.Nausėda vis dar palaiko kokius nors santykius, išdėstė: „Šiek tiek tie patarėjai kartais pasitaria, paklausinėja – tiek ir palaikom. Su pačiu prezidentu... Matyt, yra tiek reikalų, kad galbūt ir negali tikėtis susitikimų.“
Rinkimų kampanijos metu prezidentui gelbėję politologas Mindaugas Jurkynas, žurnalistas Vytaras Radzevičius, verslininkas Ilja Laursas atsisakė komentuoti jo šimto dienų darbus.
Šimtadienio spaudos konferenciją G.Nausėda prezidentūroje surengė antradienį. Jos metu pristatė įstatymines iniciatyvas, požiūrį į premjero Sauliaus Skvernelio Vyriausybę, aktualijas Seime, pripažino kartą suklydęs.
