G.Nausėdos atsakymas į A.Tapino iškeltus klausimus: su KGB nebendravau

A.Tapinas savo feisbuko paskyroje rašė, kad G.Nausėda pats sako, kad tapo komunistu siekdamas „mokslininko karjeros“.

„1987-1989 metais jis tuometiniame Vilniaus Kapsuko Raudonosios Vėliavos universitete dirbo aspirantu, ruošėsi disertacijai.

Dokumentai atskleidžia, kad prezidentas G.Nausėda 1988 m. įstojo į komunistų partiją

1990 metais išvyko į Manheimo universitetą gavęs DAAD (Vokietijos akademinių mainų tarnybos) stipendiją. DAAD archyve radau Nausėdos pasidžiaugimą, kad patvirtinimą iš Manheimo universiteto jis gavo 1990 gegužę kaip savo gimtadienio dovaną.

Kokia tikimybė, kad per du mėnesius nuo kovo 11, Vilniaus universiteto aspirantas būtų sugebėjęs susirasti Vakarų Vokietijos universitetą, aplikuoti stipendijai, gauti ją ir paties universiteto patvirtinimą“, – įraše klausė jis.

A.Tapinas mano, kad turbūt nulinė.

Anot jo, vadinasi, šitą savo karjeros tarpą Vokietijoje G.Nausėda planavo dar Lietuvai būnant Sovietų Sąjungos dalimi, todėl kad išvyktų į Vokietiją privalėjo tapti komunistu, ką netiesiogiai pripažįsta ir jis pats.

Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Kandidatų į Kauno merus debatai

„Skaidrumo dėlei – mano aa tėvas irgi nuėjo į tokį kompromisą su sąžine, kai gerokai anksčiau išvyko į stažuotę Prancūzijoje.

Kitas momentas – tokias išvykas ir pasirengimą joms visada lydėdavo pokalbiai su KGB karininkais. Kaip žinome iš archyvų, pokalbiai būdavo įvairūs.

Todėl yra keli klausimai, į kurį turėtų atsakyti Prezidentas. Jo atstovai mane ignoruoja, gal juos galėtų pateikti kiti žurnalistai:

1. Kelintais metais Nausėda aplikavo norėdamas gauti DAAD stipendiją studijoms Vakarų Vokietijoje? Su kuo vyko pokalbiai, kas turėjo patvirtinti tokią aplikaciją?

2. Ar narystė komunistų partijoje buvo privaloma sąlyga gauti leidimui tokiai stažuotei Vakarų Vokietijoje?

3. Ar prieš patvirtinant stipendiją Nausėda turėjo susitikimus su Sovietų Sąjungos KGB struktūra, jei taip – koks buvo pokalbių turinys? Ar buvo iškeltos kokios nors bendradarbiavimo sąlygos?

Nežinau, ar pavyko apginti, nes dabar reikia aiškintis, ar Prezidentas neturėjo kokių KGB užduočių“, – klausė A.Tapinas.

Nebendravo su KGB

Kaip nurodė prezidentūra, 1989 metais G.Nausėda dalyvavo tuometinės LSSR švietimo ministerijos paskelbtoje atrankoje dėl stažuotės Vokietijoje.

„Šiuo klausimu prezidentas bendravo tik su LSSR švietimo ministerijos atstovais ir per juos – su Manheimo universitetu.

Prezidentas nėra bendravęs su KGB pareigūnais nei stažuotės Vokietijoje, nei kokiais kitais klausimais“, – atsakyme 15min pažymėjo prezidentūros atstovai.

Įvertino istorikė

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) istorikė Kristina Burinskaitė teigė, kad KGB patikrinimai norintiems išvykti iš Sovietų Sąjungos žmonėms buvę įprasta praktika, tačiau sovietmečio pabaigoje ji galėjo būti taikoma ne visada.

„1989 metai jau turbūt tie varžtai buvo silpnesni, bet kad tiesiogiai visi bendraudavo su KGB, tai čia ne“, – BNS sakė LGGRTC Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento vadovė.

Pasak jos, norinčiuosius išvykti tikrindavo ne tik KGB, bet ir kitos sovietinės struktūros. Anot istorikės, patikrinimai galėjo būti švelnesni paskutinio Sovietų Sąjungos vadovo Michailo Gorbačiovo valdymo laiku.

„Bet, pavyzdžiui, Stalino laikotarpiu išvis gi niekas negalėjo išvažiuot arba išskirtiniais atvejais. Tai tam tikrais laikotarpiais, jeigu situacija šalyje arba užsienyje yra kažkokia ant įtampos, galėjo būti, kad tie apribojimai galėjo būti didesni“, – sakė specialistė.