Kandidatuodamas į prezidentus 2019 metais G.Nausėda akcentavo esminį savo rinkiminį pažadą – gerovės valstybės siekį.
Tų metų gegužės mėnesio 6 dieną Nacionalinėje dailės galerijoje jis pristatė, kaip nurodė, detalų Gerovės valstybės planą.
Jame tuomet kandidatas į prezidentus išdėstė penkis Lietuvos gerovės valstybės rodiklius per penkerius metus bei dešimt prioritetų pagal sritis.
Artėjant prezidento rinkimams ir šiai valstybės vadovo kadencijos pabaigai 15min aiškinosi, kaip G.Nausėdai sekėsi įgyvendinti įsipareigojimus.
Įvertinti, ar įgyvendinti konkretūs rodikliai, kuriuos pasiekti jis užsibrėžė, pavyzdžiui, dėl biudžeto perskirstymo padidinimo, nesunku pagal oficialią informaciją.
Ten, kur įsipareigojimų įgyvendinimas remiantis, tarkime, statistiniais duomenimis, nepamatuojamas, įvertinimo kreipėmės į ekspertus ar atsakingas institucijas, Lietuvos savivaldybių asociaciją.
Vis dėlto ir čia nėra paprasta pamatuoti, kiek vienas ar kitas G.Nausėdos prieš rinkimus išskirtas prioritetas – jeigu buvo ar nebuvo įgyvendintas – priklausė nuo jo veiklos pastangų, mat tokie dalykai, kaip sveikatos apsauga ar švietimas, – nėra tiesioginė prezidento jurisdikcija.
Tiesa, pristatydamas Gerovės valstybės planą G.Nausėda pažymėjo, kad šie rodikliai taps Vyriausybės ir visų valdančiųjų bendro darbo vertinimo kriterijais.
„Skirdamas ministrus iš kiekvieno reikalausiu konkrečių darbų, kaip pasieks šių rodiklių“, – tąsyk aiškino jis.
Vadinasi, galima daryti išvadą, kad tokiu būdu G.Nausėda irgi prisiėmė atsakomybę už tiesiogiai nuo Prezidento institucijos nepriklausančių jo norimų pasiekimų sėkmę.
Apie tai, kaip sekėsi įgyvendinti priešrinkiminius pažadus, kas pavyko, kas – ne, kodėl, teirautasi ir prezidentūros – dar sausio pradžioje.
Vėliau apie tai, kad atsakymų tebelaukiama, priminta vasario viduryje, tačiau G.Nausėdos komandos komentarų taip ir nesulaukta.
Prezidentūra savo poziciją atsiuntė tik straipsnį jau publikavus, todėl neredaguoti jos komentarai pridėti po priešrinkiminių G.Nausėdos tikslų įgyvendinimo įvertinimais.
Siekis: nuo 7,3 iki 5 kartų sumažintas pajamų skirtumas
Nurodydamas penkis Lietuvos gerovės valstybės rodiklius per penkerius metus, G.Nausėda pirmiausia išskyrė pajamų ir socialinę nelygybę.