G.Nausėdos idėja savivaldybėms nepatiko: steigti vakcinacijos centrų prie bažnyčių nežada

65 metų ir vyresnių gyventojų skiepijimas nuo COVID-19 Lietuvoje vyksta per lėtai, anksčiau teigė prezidentas G.Nausėda.

Jo nuomone, siekiant paspartinti šį procesą, prie bažnyčių būtų pravartu įkurti mobilius vakcinacijos centrus.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Gitanas Nausėda

„Mes neturime sustoti, neturime numoti ranka ir sakyti, kad ką galėjome, tą padarėme. Tikrai ne viską padarėme. Jeigu reikia, mes turime susirasti tuos žmones, naudoti visas institucijas, instancijas, vietas.

Teko kalbėti ir su Bažnyčios hierarchais. Jie pripažįsta, kad norėtų ir sutiktų, kad būtų pasinaudota ir pamaldų dienomis. Pavyzdžiui, mobilūs vakcinacijos centrai atsirastų prie mūsų bažnyčių. Tai būtų orientuota į vyresnius žmones“, – praėjusią savaitę komentavo šalies vadovas.

Bažnyčia skiepytis ragina

Lietuvos Vyskupų Konferencijos generalinis sekretorius, kunigas Kęstutis Smiglevičius šios idėjos nevertino – esą dėl to turėtų apsispręsti valstybė.

„Bažnyčia ne kartą kvietė tikinčiuosius skiepytis. Šis kvietimas ne kartą pakartotas ir pamaldų metu. Konkrečių vakcinavimo formų nustatymas – valstybės kompetencija“, – 15min nurodė jis.

Skiepytis nuo COVID-19 ne kartą kvietė ir Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas.

Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Arkivyskupas Gintaras Grušas

Jis tvirtino, kad vakcinacija nuo COVID-19 neprieštarauja Bažnyčios mokymui, kad tai – vienas iš pandemijos suvaldymo būdų.

„Mūsų vyresnio amžiaus žmonės tenebijo pasiskiepyti dėl savęs ir dėl kitų. O vaikai – mūsų senolių – gali irgi gailestingumo darbą padaryti – padėti pasiekti tą pasiskiepijimo punktą“, – sekmadienį po Velykų, kuris vadinamas Dievo Gailestingumo sekmadieniu, kalbėjo G.Grušas.

Sutinka, kad būtų skiepijama greta maldos namų

Vilniaus arkivyskupijos kurijos Komunikacijos koordinatorė Živilė Peluritienė patikino, jog Vilniaus arkivyskupijos kunigai prašomi raginti žmones pasinaudoti galimybe pasiskiepyti.

„Tikinčiųjų bendruomenėse ši tema yra paliečiama, ja kalbama, diskutuojama. Kunigai, kurie lanko ligonius ir teikia sakramentus gydymo įstaigose, liudija savo asmeniniu pavyzdžiu – skiepydamiesi“, – 15min pasakojo ji.

Vakcinacijos punktai turi būti kuo geriau prieinami žmonėms, o procesas organizuojamas kuo paprasčiau.

Ž.Peluritienė neatmetė galimybės, jog vakcinacijos punktai atsirastų greta bažnyčių ar parapijų namuose – esą tai būtų prasminga.

„Bažnyčia yra maldos ir bendruomenės susirinkimo vieta. Vakcinacijos punktai turi būti kuo geriau prieinami žmonėms, o procesas organizuojamas kuo paprasčiau.

Įvertinus kiekvieną atvejį, tokia prieinama vieta galėtų būti ir greta bažnyčios ar parapijų namuose. Apie tai Vilniaus arkivyskupas yra kalbėjęs su valdžios atstovais“, – teigė sostinės arkivyskupijos atstovė.

Pritaria ir ministerija

Apie siūlymą įrengti vakcinacijos punktus greta bažnyčių palankiai atsiliepė ir Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), nors tokių punktų, jos žiniomis, Lietuvoje nėra.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Vakcina

„Ministerija sveikina savivaldybių pastangas padaryti vakcinaciją lengviau prieinamą kiekvienam gyventojui ir pritaria mobilių skiepijimo punktų steigimui arčiau gyventojų namų arba jų dažnai lankomų vietų.

Iki šiol ministerija nebuvo gavusi informacijos apie skiepijimo punktus, veikiančius prie bažnyčių“, – 15min nurodė SAM Spaudos tarnybos vyriausiasis specialistas Julijanas Gališanskis.

Iki šiol ministerija nebuvo gavusi informacijos apie skiepijimo punktus, veikiančius prie bažnyčių.

Jis pažymėjo, kad prie bažnyčių laikini arba mobilūs skiepijimo punktai tikrai gali būti įrengiami.

„Svarbu nepamiršti, kad skiepijant ne gydymo įstaigų patalpose turi būti laikomasi infekcijų kontrolės reikalavimų ir pildomi privalomi medicinos dokumentai“, – pridūrė ministerijos specialistas.

Senjorai dėl patogumo nesiskundžia

Tačiau Vilniaus miesto savivaldybė siūlymą skiepyti greta maldos namų įvertino skeptiškai – esą tai sunkiai įgyvendinama, o ir dabar galiojančia tvarka senjorai nesiskundžia – jei reikia, jie skiepijami ir namuose.

„Logistiškai įgyvendinti tokią idėją būtų sunkiai įmanoma: šiuo metu leidžiama rinktis iš kelių vakcinų, skirtingos vakcinos laikomos skirtingomis sąlygomis, todėl esant gyvai eilei, nebūtų aišku, kiek, kokios vakcinos paruošti naudojimui.

Itin garbaus amžiaus senjorus savivaldybė skiepija namuose, o senjorai atvykę į vakcinacijos centrus vietos patogumui pastabų neturėjo“, – 15min komentavo Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus patarėjas Karolis Vaitkevičius.

Logistiškai įgyvendinti tokią idėją būtų sunkiai įmanoma.

Pasak jo, iššūkių kviečiant senjorus skiepytis kyla ne dėl vakcinų prieinamumo, o dėl informavimo, autoritetingos nuomonės apie skiepijimo naudą sklaidos.

Žmonės laukiantys savo eilės prie vakcinacijos centro Vilniuje

+20

„Meras R.Šimašius yra kreipęsis į Vyskupų konferenciją, prašydamas padėti skleisti žinią apie skiepų naudą tikinčiųjų bendruomenei“, – pridūrė K.Vaitkevičius.

Kurį laiką gavo mažiau vakcinų

Panašią nuomonę išsakė ir Skuodo rajono savivaldybės meras Petras Pušinskas. Jis tikino, kad skiepijimo vietų rajone netrūksta – tai daroma ir ambulatorijose, ir medicinos punktuose.

Problemų esą yra tik su senjorų įkalbinimu.

„Kalbiname visi, kas tik gali – ir medicinos personalas, ir seniūnai. Svarbu įkalbinti tą senjorą skiepytis, o kur vakcinuoti, nemanau, kad prie bažnyčios būtų toks poreikis, nes visur kaimuose yra punktai“, – pasakojo Skuodo rajono meras.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Petras Pušinskas

Taip pat, anot jo, svarbu, kad netruktų vakcinų.

„Pradžioje gavome tą patį skaičių vakcinų, kaip ir kitos vienodo dydžio, pagal gyventojų skaičių, savivaldybės. Bet paskutines tris savaites visą laiką gaudavome mažiau vakcinų. Bet šią savaitę lyg atstato skirtumą. Tikimės, kad skiepijimas paintensyvės“, – vylėsi P.Pušinskas ir teigė, kad rajone nuo COVID-19 pasiskiepijo maždaug 40 proc. 65 metų ir vyresnių gyventojų.

Dauguma norinčių pasiskiepyti senjorų tai jau padarė

„Kiek šnekinam, praktiškai kiek yra 65 metų ir vyresnių žmonių, kas sutiko, jau yra paskiepyti. Vienas ar kitas dar atsiranda, pamatęs, kad kaimynui nieko neatsitiko, dar susigundo pasiskiepyti“, – kalbėjo meras.

Kiek šnekinam, praktiškai kiek yra 65 metų ir vyresnių žmonių, kas sutiko, jau yra paskiepyti.

Paklaustas, ar dvasininkai galėtų įtikinti senjorus skiepytis, P.Pušinskas pažymėjo, kad jie tą daryti bando:

„Kai kurie dvasininkai, ir pats esu girdėjęs ne kartą, ragina skiepytis, ir patys yra parodę pavyzdį.“

„Bet kaip ir tarp gyventojų, taip ir tarp dvasininkų taip pat yra ir tų, kurie skeptiškai nusiteikę dėl vakcinacijos“, – pridūrė jis.

Šiaulių miesto mero Artūro Visocko nuomone, skiepijimo centrai turi būti ne prie bažnyčių, o kuo arčiau gyventojų namų, kitose lengvai pasiekiamose vietose.

„Jei žmogus skiepo bijo labiau nei mirties, tuomet nepadės jokie vakcinavimo centrai prie bažnyčių ar ne bažnyčių“, – tikino A.Visockas.

Nebegaiš laiko įkalbinėjimams

Skiepijimo procesas, jo įsitikinimu, būtų spartesnis, jei nuo pat pradžių būtume turėję visuotinę registravimosi sistemą.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Artūras Visockas

„Nuo pat pradžių turėjo būti savarankiško registravimosi platforma, dabar ji atsiras po dviejų ar trijų savaičių. Tai – pati didžiausia sistemos klaida“, – 15min komentavo meras ir teigė, jog medikai ar politikai, skambinėdami, bandydami žmones įtikinti skiepytis, tam išeikvoja daug laiko."

Ne prezidentui, ne ministrui pirmininkui ir ne merams reikia, kad žmonės pasiskiepytų.

„Ne prezidentui, ne ministrui pirmininkui ir ne merams reikia, kad žmonės pasiskiepytų. Patiems žmonėms reikėtų saugoti savo sveikatą.

Tarsi atsakingiems asmenims labai reikia, kad žmonės saugotų sveikatą, ir kuo labiau reikia, tas procesas tarsi labiau klimpsta“, – dėstė Šiaulių miesto meras.

Šiauliai, pasak A.Visocko, nustojo be perstojo skambinėti žmonėms ir juos kviesti: „Po trečią ar ketvirtą kartą nebeskambinsim. Jeigu žmonės nori skiepytis, jie patys gali registruotis, yra platforma, be to, tai pradėjo veikti.“

Statistikos departamento duomenimis, 65–69 metų amžiaus grupėje imunitetą COVID-19 turi 63,5 proc. šalies gyventojų, 70–74 metų amžiaus grupėje – 67 proc. gyventojų, 75–79 metų amžiaus grupėje – 64,6 proc. gyventojų, o 80 metų ir vyresnių – 52,5 proc. gyventojų.