Iš prezidentūros puslapyje skelbiamų darbotvarkių matyti, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė reguliariai su premjerais ėmė susitikinėti dar 2011 metais.
Tiek su premjeru Andriumi Kubiliumi, tiek vėliau – su Algirdu Butkevičiumi valstybės vadovė per mėnesį susitikdavo 2-3 kartus. Šie darbiniai susitikimai, skirti aktualiausių klausimų aptarimui, vykdavo ankstyvais pirmadienio rytais.
2016-aisiais premjeru tapus Sauliui Skverneliui, kurio santykiai su D.Grybauskaite ilgainiui tapo ne patys geriausi, sumažėjo ir pirmadieninių susitikimų.
Tais laikais prezidentė ir premjeras jau susitikdavo dažniausiai tik kartą per mėnesį, retais atvejais – du.
2019 metais prezidentu tapus G.Nausėdai šie susitikimai tapo dar retesni.
15min surinkti duomenys rodo, kad su tuomečiu premjeru S.Skverneliu nuo 2019 metų liepos iki pat 2020 rudens G.Nausėda pirmadieniais susitiko tik 8 kartus.
Premjerė numato laiką susitikimui
Premjere tapus I.Šimonytei, ji į prezidentūrą buvo kviečiama reguliariai – nuo karto iki trijų per mėnesį, tačiau pastaruoju metu išryškėjus nesutarimams pirmadienio susitikimai apskritai nebevyksta.
Iš G.Nausėdos darbotvarkės matyti, kad paskutinį kartą jis į prezidentūrą premjerę kvietė balandžio 19 dieną.
Premjerės darbotvarkėje kiekvieną pirmadienį yra numatytas laikas susitikimui su prezidentu.
Apie tai 15min paklausta premjerės atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė buvo lakoniška: „Premjerės darbotvarkėje kiekvieną pirmadienį yra numatytas laikas susitikimui su prezidentu.“
Į Prezidento rūmuose vykstančius susitikimus kviečia valstybės vadovas.
Prezidento komunikacijos grupė 15min nutrūkusius susitikimus aiškino dideliu prezidento užimtumu.
„Pirmadieniniai prezidento ir ministrės pirmininkės susitikimai jūsų minimu laikotarpiu nebuvo rengiami daugiausia dėl ypač intensyvios prezidento užsienio politikos darbotvarkės“, – teigiama atsakyme 15min.
Ar prezidentas ir premjerė kaip nors kitaip aptaria migrantų krizę, koronaviruso iššūkius?
Anot prezidento atstovų, tiek užsienio politikos klausimais, tiek sveikatos apsaugos, nelegalios migracijos į Lietuvą klausimais prezidento patarėjai nuolat bendrauja su ministrės pirmininkės patarėjais ir Vyriausybės kanceliarijos atstovais.
Ateityje bus rengiami ir prezidento ir ministrės pirmininkės susitikimai akis į akį.
„Jūsų minimu laikotarpiu prezidentas su ministre pirmininke dėl svarbiausių valstybės gynybos klausimų, krizių valdymo sistemos, taip pat dėl padėties Baltarusijos pasienyje tarėsi Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdyje birželio 21 dieną, – teigia prezidento Komunikacijos grupė. – Kitą pirmadienį prezidentas šaukia VGT, kurios narė yra ir ministrė pirmininkė, posėdį išskirtinai valstybės sienos apsaugos klausimais.“
Atsakyme tikinama, kad ateityje bus rengiami ir prezidento ir ministrės pirmininkės susitikimai akis į akį.
S.Spurga: susitikimui su opozicija laiko buvo
Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, politologas Saulius Spurga 15min teigė, jog tai rodo, kad padėtis nėra gera.
„Akivaizdu, kad tai daro neigiamą įtaką tiek vidaus, tiek užsienio politikai“, – pabrėžė pašnekovas.
Jis priminė daug aistrų keliantį konfliktą dėl to, kas turėtų atstovauti Lietuvai Europos Vadovų Taryboje (EVT), ir teigė galintis suprasti prezidentą, kuris kitaip į konservatorių puolimą reaguoti ir negalėjo.
S.Spurgos vertinimu, net ir minimalias teisines žinias turinčiam žmogui aišku, kad valdantiesiems nepavyks patraukti prezidento nuo vykimo į EVT, o iškasus karo kirvį prezidentas negali trauktis, nes tai jau – jo veido išsaugojimo klausimas.
„Jei prezidentas dabar susigūžtų ir užleistų vietą, jis atrodytų pralaimėjęs“, – pabrėžė S.Spurga.
Tačiau politologui atrodo nenormalu, kai užuot pirmadieniais susitikę ir aptarę klausimus akis į akį, premjerė ir prezidentas „rašo kažkokius laiškus, kuriuos paskui visi skaito“.
Iš kitos pusės, S.Spurga teigė galintis suprasti ir I.Šimonytę ir jos sutrikimą prezidentui ėmus kelti uždavinius skiepijimui, kai dar nebuvo pakankamai vakcinų.
„Reikia pastebėti, kad šiuo laikotarpiu prezidentas buvo susitikęs su opozicinėmis frakcijomis – tam turėjo laiko. Akivaizdu, kad konfliktas daro tam tikrą tarptautinę žalą Lietuvos įvaizdžiui, ir tai yra bereikalingas sąmyšis, kuris absoliučiai jokios naudos neduoda niekam. Tai – pasižodžiavimas, kuris baigiasi niekuo“, – pabrėžė politologas.
MRU docento nuomone, abu nebendraujantys valstybės pareigūnai turėtų jausti atsakomybę už tai.
„Šitoje situacijoje abu turi prisiimti atsakomybę, kad jie nepakyla iki tokio lygio, kad suprastų, jog reikia peržengti savo asmenines ambicijas ir bendrauti“, – pabrėžė pašnekovas.
S.Spurgos teigimu, pastaruoju metu atrodo, kad prezidentui smagiau šnekėtis su mitinguotojais ir opozicija – o tai yra nauja, nes iki tol nesupratome, kokios yra prezidento vertybinės nuostatos.
Išryškėję vertybiniai skirtumai vaidina savo vaidmenį atitolindami pareigūnus.
„Išryškėję vertybiniai skirtumai vaidina savo vaidmenį atitolindami pareigūnus“, – įsitikinęs pašnekovas.
Tačiau, anot jo, būtina pabrėžti, kad politinė kova – tai dar ne viskas.
Pašnekovas priminė buvusio premjero A.Butkevičiaus skundus, kad jo susitikimuose su tuomete prezidente D.Grybauskaite esą būdavo kalbama viena, o valstybės vadovės patarėjai po susitikimo žiniasklaidai viską ištransliuodavo savaip.
„Politikai kartais kovoja viešųjų ryšių frontuose, bet bendrauja ir sprendžia pačius esminius klausimus už žurnalistų ir visuomenės akių. Tačiau jų tikslai yra bendri, jie yra valstybininkai. Jie dėl svarbių klausimų susitaria, o paskui jau daro viešųjų ryšių darbą. Net šito nėra ir tai tikrai negerai“, – vertino politologas.
