I.Šimonytės rinkimų štabas ketvirtadienį paviešino politinei kampanijai panaudotų lėšų ataskaitą. Iš jos matyti, kad I.Šimonytės rinkimų kampanija atsieis daugiau nei pusę milijono eurų – 515 tūkst. 859 eurus.
Prezidento rinkimų pirmajame ture trečioje vietoje likusio premjero Sauliaus Skvernelio komanda dar skaičiuoja, kokia bus galutinė rinkimų kampanijai vykdyti išleista pinigų suma. Tačiau svarstoma, kad ji irgi gali siekti apie pusę milijono eurų.
I.Šimonytės ir S.Skvernelio rinkimų štabų atstovai skaičiuoja, kad gerokai daugiau lėšų nei surinko aukų iš fizinių asmenų gali išleisti ir G.Nausėda, vykdantis intensyvią kampaniją.
Jis yra nepriklausomas kandidatas, tad politinę kampaniją vykdo tik iš fizinių asmenų aukų, be politinių partijų finansinės paramos. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) interneto svetainėje skelbiamais duomenimis, iki penktadienio vidurdienio G.Nausėdai buvo paaukoti 194 tūkst. 108 eurai. Maksimalią leidžiamą sumą į savo rinkiminę sąskaitą (iš viso 17 tūkst. 700 eurų) yra pervedęs ir pats kandidatas.
G.Nausėdos atstovai aiškina, kad kampanijai prieš pirmąjį rinkimų turą išleista tiek, kiek suplanuota. Parengtas biudžetas ir antrajam rinkimų turui. Jeigu liks skolų, jas turės padengti kandidatas.
Intensyvi G.Nausėdos kampanija
S.Skvernelio rinkimų štabo komunikacijos vadovas Skirmantas Malinauskas sako, kad jų vykdyta politinė kampanija galėjo kainuoti apie 500 tūkst. eurų. Tikslaus skaičiaus pasakyti jis dar negalėjo, nes tebevyksta galutiniai skaičiavimai.
Anot jo, žinant politinės reklamos spaudoje, interneto portaluose, radijuje, televizijoje, taip pat lauko reklamos įkainius, kurie yra deklaruoti VRK, ir stebint G.Nausėdos rinkimų kampanijos intensyvumą, jo politines reklamas, galima įtarti, kad kandidato rinkimų kampanijos kaina gali gerokai viršyti dabar kandidato rinkiminėje sąskaitoje esančią sumą.
S.Malinausko teigimu, tikslūs skaičiai paaiškės, kai VRK bus pateikta finansinė ataskaita. Tačiau jis minėjo, kad S.Skvernelio rinkimų štabas buvo užsisakęs monitoringą – kiek, kur, kokiais atvejais yra minimi kiti kandidatai.
„Taip pat aš matau, sakykime, kiek pono S.Skvernelio arba G.Nausėdos reklamos yra televizijose, sakykime, brangiausiu laiku, ten žiniose ar dar kažkur. Tai – dalykai, kurie yra gana nesudėtingai palyginami. Tai šitoje vietoje tikrai neatrodo, kad G.Nausėdos kampanija būtų, nežinau, kelis kartus mažesnė negu S.Skvernelio.
Maža to, mes akivaizdžiai taupydami lėšas, nes tikrai jų nėra tiek daug, pavyzdžiui, didžiuosiuose miestuose neužsakinėjome labai daug lauko reklamos, kuri yra irgi labai brangi. Tuo metu jūs patys turbūt galite pasižiūrėti, kaip atrodė Vilnius, Kaunas arba Klaipėda. Tiesiog tai yra toks pojūtis, kad ta kampanija tikrai buvo gerokai, gerokai didesnė nei šiuo metu yra deklaruotos sumos“, – kalbėjo jis.
Tiesiog tai yra toks pojūtis, kad ta kampanija tikrai buvo gerokai, gerokai didesnė nei šiuo metu yra deklaruotos sumos.
S.Malinauskas priminė, kad I.Šimonytės rinkimų kampaniją parėmė ja kandidate iškėlusi Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD). Partija į jos rinkimų sąskaitą pervedė 330 tūkst. eurų.
„Neabejotinai, kad visos tos lėšos, kurių reikės papildomai, galės atsirasti būtent iš šios partijos dotacijos. G.Nausėdos situacija yra specifinė vien dėl to, kad jis yra nepriklausomas – bent jau save pristato kaip nepriklausomą kandidatą, ir jis negalės būti remiamas iš kokios nors partijos dotacijos. Man, aišku, kilo labai didelis klausimas. Tiesiog reikia sulaukti ataskaitos pateikimo VRK, iš kokių lėšų bus padengtos tos kampanijos išlaidos. Čia galbūt G.Nausėda pats gali atsakyti, – teigė S.Skvernelio rinkimų štabo komunikacijos vadovas. –
Kitas dar dalykas – akivaizdu, kad kampanijos dydžiai irgi matysis per labai paprastą dalyką – tai yra tokios bendrovės, sakykime, kaip TNS, jos labai aiškiai atlieka, kiek sekundžių buvo ištransliuota radijo, televizijos reklama ir t.t. Tuos dalykus tiesiog galima labai nesudėtingai suskaičiuoti. Tai šitoje vietoje neturiu abejonių, kad ten kažkur kažkas gali būti nuslėpta, man tiesiog bus įdomu pasižiūrėti, kokiais pinigais tai buvo padaryta“.
Kartu S.Malinauskas akcentavo, kad pagal galiojančią tvarką, juridiniai asmenys, pavyzdžiui, įmonės, negali remti kandidatų. Tai gali daryti tik fiziniai asmenys, o jų teikiamų aukų dydžiai irgi yra ribojami. „Už tai, sakykime taip, nėra paprasta susirinkti dideles sumas kampanijai“, – pabrėžė jis.
Stebina, iš ko finansavo
I.Šimonytės rinkimų štabas bandė analizuoti, kiek pinigų rinkimams gali išleisti konkurentai.
„Vyksta normali konkurencinė kova. Mes, be jokios abejonės, pirmiausia kontroliuojame savo biudžetą, bet, akivaizdu, kad norisi stebėti ir konkurentų veiksmus, analizuoti jų veiksmus ir jų daromas išlaidas“, – aiškino I.Šimonytės rinkimų štabo vadovas Paulius Lukauskas.
Jis sakė esantis tikras, kad visų pagrindinių kandidatų, vykdžiusių panašaus intensyvumo reklaminę kampaniją (reklama per televiziją, radiją, spaudą, lauko reklama, socialinė medija), gaminusių įvairią atributiką ir informacinę medžiagą, turėjusių rinkimų štabą ir samdžiusių darbuotojus bei besinaudojusių komunikacijų bei kūrybos paslaugomis, išlaidos turėtų būti labai panašios, nes remiasi oficialiais deklaruotais žiniasklaidos priemonių ir kitų paslaugų teikėjų įkainiais.
„Todėl stebina, iš ko galėjo būti finansuojamos kai kurių kandidatų kampanijos, kai viešai matoma surinkta parama yra gerokai mažesnė negu šios išlaidos“, – teigė P.Lukauskas.
Todėl stebina, iš ko galėjo būti finansuojamos kai kurių kandidatų kampanijos, kai viešai matoma surinkta parama yra gerokai mažesnė negu šios išlaidos.
Šio rinkimų štabo konservatyviu vertinimu, G.Nausėdos rinkimų kampanija galėtų kainuoti 300-350 tūkst. eurų. „Bet turbūt kitas štabas galės detaliau pakomentuoti“, – sakė P.Lukauskas.
Jo nuomone, kito I.Šimonytės konkurento S.Skvernelio rinkiminės išlaidos yra „arti realybės“.
Reklamai atseikėjo per 200 tūkst. eurų
Ketvirtadienį pristatęs apibendrintą rinkimų kampanijos išlaidų ataskaitą, I.Šimonytės rinkimų štabas kvietė ir kitus kandidatus iki rinkimų kampanijos pabaigos pateikti duomenis apie kampanijai panaudotas lėšas ir jų šaltinius.
„Jaučiame pareigą atsiskaityti ir lėšas aukojusiems privatiems asmenims, tad nutarėme skaidriai pateikti rinkimų kampanijai panaudotų lėšų apibendrintą ataskaitą. Tuo pačiu kviečiame ir kitus rinkimų kampanijos dalyvius, aktyviai vykdančius rinkiminę kampaniją, iki rinkimų kampanijos pabaigos skaidriai ir atvirai pateikti informaciją apie kampanijai panaudotas lėšas bei jų šaltinius, kad nebūtų jokių abejonių dėl jų rinkimų kampanijų finansavimo būdų. Esu įsitikinęs, kad rinkėjai turi teisę tai žinoti“, – I.Šimonytės rinkimų štabo pranešime spaudai cituotas P.Lukauskas.
Kaip rodo šio štabo pateikti duomenys, vykdant I.Šimonytės rinkimų kampaniją daugiausia lėšų – per 210 tūkst. eurų – išleista reklamai televizijoje, radijuje, internete, lauko reklamai. Per 73,5 tūkst. eurų atsiėjo programos pristatymai regionuose ir renginiai, kuriems nuomotos salės, įranga, pirktos viešinimo paslaugos ir panašiai.
Kampanijai skirta spausdinta informacinė medžiaga ir atributika I.Šimonytės rinkimų sąskaitą patuštino daugiau kaip 46,6 tūkst. eurų, o žiniasklaidos projektai – per 35 tūkst. eurų.
P.Mačiulis: žūtbūtinė konservatorių kova
G.Nausėdos rinkimų štabo atstovas Povilas Mačiulis apie rinkimų pinigus penktadienį prabilo feisbuke. Jis pasipiktino, kad iki pirmojo turo buvusią apylygę kovą tarp pirmaujančių kandidatų dabar iškreips partiniai pinigai.
„Kandidatų biudžetai buvo apylygus iki tol, kol konservatorių partija ketvirtadienį pervedė į Ingridos Šimonytės sąskaitą 330.000 Eur. (...) Mano nuomone, toks mokesčių mokėtojų pinigų naudojimas iškraipo partijų remiamų kandidatų konkurenciją su nepriklausomais kandidatais, kurie gali remtis tik fizinių asmenų pagalba“, - rašė jis.
Be to, P.Mačiulis tikino, kad pervesta suma demonstruoja, kiek konservatoriams rūpi I.Šimonytės kampanija ir kėlė abejonę, kiek ji iš tiesų yra nepriklausoma kandidatė.
„Sprendžiant iš to, kad konservatorių partija I.Šimonytei paskyrė daugiau nei pusę metinės dotacijos, peršasi nuomonė, kad prezidento rinkimai konservatoriams yra žūtbūtinė kova, kurioje pasak Ingridos Šimonytės „visos priemonės naudotinos“. Kova, kuri prasideda dabar ir baigsis sulig 2020 metų spalio 11 dienos Seimo rinkimais“, - rašė P.Mačiulis.
Pabaigoje įrašo jis pripažino, kad G.Nausėdos rinkimų kampanijai pinigų labai trūksta ir prašė jai paaukoti.
Kampaniją tikisi baigti be skolų
Nepaisant atvirų skundų dėl lėšų trūkumo, G.Nausėdos rinkimų štabo komunikacijos vadovas Aistis Zabarauskas 15min neatskleidė, kiek pinigų po pirmojo prezidento rinkimų turo liko G.Nausėdos rinkiminėje sąskaitoje.
„Pirmajam turui išleista, kas suplanuota. O antrajam turui lėšos renkamos papildomai. Pagal galiojančią tvarką, kandidatai savo rinkiminės kampanijos finansines ataskaitas VRK turi pateikti iki rugpjūčio 26 dienos. Neketiname tiek ilgai laukti ir iškart po audito pilnai atsiskaitysime VRK“, – aiškino jis.
Pasak A.Zabarausko, prieš pirmąjį rinkimų turą daugiausia pinigų buvo skirta televizijos ir radijo reklamai, taip pat reklamai lauko stenduose.
„Biudžetas antrajam turui yra parengtas, daugiausia lėšų vėlgi skirsime reklamai televizijoje, radijuje, lauko stenduose“, – nurodė jis.
Klausiamas, ar G.Nausėdos rinkimų kampanija gali kainuoti virš 500 tūkst. eurų, A.Zabarauskas tikino, kad ne.
„Ne, tiek daug išleisti tikrai neplanuojame, nes tiek lėšų be partijų paramos šių metų prezidentinėje kampanijoje surinkti neįmanoma. Iki šiol esame gavę virš 180 tūkst. eurų (A.Zabarauskas atsakymą 15min pateikė ketvirtadienį – red. past.), manome, kad su antrojo turo aukomis perkopsime 200 tūkst. eurų“, – sakė G.Nausėdos štabo atstovas.
Ne, tiek daug išleisti tikrai neplanuojame, nes tiek lėšų be partijų paramos šių metų prezidentinėje kampanijoje surinkti neįmanoma.
Kartu jis pridūrė, kad tikimasi, jog prieš antrąjį rinkimų turą gyventojai kandidato kampanijai aukos panašiu tempu, kaip ir prieš pirmąjį turą.
A.Zabarauskas tikino, kad kandidato štabas deda visas pastangas, kad po prezidento rinkimų neliktų skolų. „Disciplinuotai laikomės biudžeto, atsisakydami netgi kai kurių būtinų galimybių. Jei visgi skolų liks, pagal galiojančią tvarką, jos turi būti padengtos paties kandidato. Kitokių galimybių įstatymai net neleidžia“, – aiškino jis.
Kas grąžino V.Adamkaus skolas?
Prieš 15 metų vykusiuose prezidento rinkimuose skolų nepavyko išvengti Valdui Adamkui.
Po Rolando Pakso apkaltos 2004 metais V.Adamkui grįžus į prezidentūrą antrajai kadencijai, spauda ne sykį kėlė klausimą, kas padėjo apmokėti dalį – 0,5 mln. litų – per prezidento rinkimų kampaniją susikaupusios skolos.
Prezidentas į šį klausimą neatsakinėjo ir siūlė to teirautis V.Adamkaus fondui vadovavusio Raimundo Mieželio. V.Adamkaus fondas padengė 530 tūkst. litų iš 1,2 mln. litų rinkimų kampanijos skolos.
R.Mieželis šia tema taip pat nebūdavo kalbus. Anot jo, fondui aukojo privatūs asmenys, o jų duomenys neskelbtini. „Fondas turi teisę neatskleisti visų individualių aukotojų pavardžių. Tai yra žmogaus teisių apsaugojimas. Fondas turi teisę tai daryti, nes įstatymas tai leidžia”, – R.Mieželiui tuomet antrino V.Adamkus.
Vėliau žiniasklaida gavo informacijos, kad R.Mieželio minėti fiziniai asmenys – Darbo partijos lyderiui Viktorui Uspaskichui priklausančio koncerno „Vikonda“ įmonėse dirbę žmonės, uždirbdavę minimalius atlyginimus.
Kai kurie „aukotojai“ spaudai prisipažino, kad jiems buvo duodamos sumos, kurias šie turėjo pervesti V.Adamkaus fondui. Teigiama, kad per šiuos asmenis fondas pasipildė 400 tūkst. litų. Esą už tai V.Adamkus V.Uspaskicho prašymu išimties tvarka suteikė pilietybę Rusijos verslininkui Mansurui Sadekovui.
V.Adamkus kategoriškai neigė, kad jam skolas padėjo grąžinti V.Uspaskichas.
„Aš su V.Uspaskichu apie pinigus niekad nesu kalbėjęs, niekad nesu prašęs jo jokios finansinės paramos asmeniškai arba rinkimų kampanijai ir nesu iš jo gavęs nė vieno cento. Tai jis pats patvirtino”, – sakė jis.
V.Uspaskichas neigė pats arba per savo įmones apmokėjęs V.Adamkaus skolas, bet patvirtino, jog kalbėjo su kitais verslininkais apie galimybę jas padengti: „Na, tiesiog buvo kalba. Galbūt buvo vienas kitas mano judesys. Aš nežinau, ar tai padėjo jiems, ar ne, bet pats asmeniškai aš, aišku, jokios skolos nedengiau. Aš kaip normalus žmogus pakalbėjau – geras žmogus, gal padėsit. Ir viskas”.
Žiniasklaida taip pat teigė, kad 100 tūkst. litų skolos V.Adamkui padėjo grąžinti bendrovė „Rubicon Group“ (dabar – ICOR – aut. past.), tai esą atsispindėjo pareigūnų aptiktoje juodojoje verslininkų buhalterijoje.
Tarp žmonių, kurie rūpinosi, kad V.Adamkus grąžintų skolas, spaudoje buvo minimas ir Artūras Zuokas.
„Aš esu ramus. Manau, kad nepažeidžiau nei įstatymų, nei nusižengiau savo moraliniam nusistatymui, kad viskas būtų vieša ir skaidru, nesusirišant su kažkokiomis grupėmis ar verslo grupėmis, įsipareigojant už pinigus kam nors tarnauti. Mano vienintelis tarnavimas – tik Lietuvos žmonėms“, – yra teigęs V.Adamkus.
