„Dėkoju už Jūsų laišką. Kartu su Jumis džiaugiuosi Jūsų kreipimesi išskirtais Lietuvos laimėjimais, kuriuos mūsų šalis pasiekė būdama Europos Sąjungos nare.
Šie pasiekimai yra neabejotina mūsų Tėvynės ir Tautos sėkmė, kuriai išsipildyti padėjo Lietuvos narystė šioje išskirtinėje organizacijoje.
Pritariu, kad šiuos rezultatus, be kita ko, lėmė ir valstybės institucijų sutelktas darbas ir bendradarbiavimas. Taigi, Lietuvos narystė Europos Sąjungoje ir efektyvus veikimas joje buvo ir bus vienu pagrindinių Lietuvos užsienio politikos prioritetų.
Lietuvos Respublikos Konstitucija apibrėžia aukščiausių valstybės institucijų įgaliojimus. Konstitucijos 5 straipsnyje nustatyta, kad valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas. Valdžios galias riboja Konstitucija. Joje įtvirtintas valstybės valdžių atskyrimo, jų tarpusavio priklausomumo ir pusiausvyros principas.
Konstitucijoje yra tiesiogiai nustatyti konkrečios valstybinės valdžios institucijos įgaliojimai. Kaip pažymėjo Konstitucinis Teismas, tiesioginis įgaliojimų nustatymas Konstitucijoje reiškia, kad viena valstybės valdžios institucija negali iš kitos perimti tokių įgaliojimų, jų perduoti ar atsisakyti. Tokie įgaliojimai negali būti pakeisti ar apriboti įstatymu (1998 m. balandžio 21 d. nutarimas).
Konstitucijos 77 straipsnyje nustatyta, kad Respublikos Prezidentas yra valstybės vadovas, jis atstovauja Lietuvos valstybei. Konstitucinis Teismas, vertindamas Respublikos Prezidento konstitucinį statusą, be kita ko, pabrėžė, kad Respublikos Prezidentas, kaip Tautos tiesiogiai renkamas valstybės vadovas, simbolizuoja Lietuvos valstybę, jos visuomenės vertybes ir personifikuoja Lietuvos Respubliką tarptautiniuose santykiuose.
Respublikos Prezidento, kaip valstybės vadovo, konstitucinis teisinis statusas suponuoja ir jo ypatingą atsakomybę valstybinei bendruomenei – pilietinei Tautai (2004 m. gegužės 25 d. nutarimas). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, nuo Lisabonos sutarties įsigaliojimo 2009 m. gruodžio 1 d. Lietuvos Respublikos Prezidentai dalyvauja Europos Vadovų Tarybos susitikimuose, kuriuose nustatomos Europos Sąjungos politikos gairės ir kryptys.
Ar tai būtų derybos dėl Daugiametės finansinės perspektyvos, ar dėl klimato kaitos tikslų nustatymo, ar kovos su pandemija, vidaus rinkos stiprinimo ir inovacijų plėtros, ar tai būtų teisingumo ir vidaus reikalų klausimai – visuomet sutartinai užtikrinome ir užtikriname Lietuvos pozicijos pristatymo Europos Sąjungos formacijose nuoseklumą ir valstybės interesų gynimą.
Kita vertus, tenka pripažinti, kad, apgynę valstybės interesus Europos Sąjungoje, neretai stringame įgyvendindami šių pasiekimų rezultatus Lietuvoje: per mažai dėmesio skiriame politikos formavimui ir jos įgyvendinimui, teisės aktų perkėlimui į nacionalinę teisę, Astravo AE klausimams ar dalyvavimui Europos Sąjungos programose.
Turime sričių, kuriose veikiame lėtai ir neefektyviai, nesugebėdami pasinaudoti visais narystės Europos Sąjungoje teikiamais privalumais ir nauda. Tad būtina stiprinti Lietuvos institucijų gebėjimus, siekiant prasmingai dalyvauti formuojant Europos Sąjungos politiką, ypač Rytų Partnerystės, klimato kaitos, vidaus rinkos, inovacijų, teisingumo ir vidaus reikalų srityse. Turime sugebėti dalyvauti Europos Sąjungos politikoje taip, kad ji kurtų kuo didesnę pridėtinę vertę tiek Lietuvos, tiek visos Europos Sąjungos piliečiams.
Beveik du dešimtmečius veikianti Lietuvos pozicijų derinimo sistema užtikrina visų institucijų įsitraukimą, politikos tęstinumą, vieningumą ir darnų institucijų darbą. Tiek Lietuvos Respublikos Prezidentai, tiek Ministrai Pirmininkai kartu visuomet siekė ir siekia geriausių įmanomų Lietuvai sprendimų Europos Sąjungoje.
Esu pasiruošęs ir toliau aktyviai dalyvauti formuojant Lietuvos Europos Sąjungos politiką, glaudžiai bendradarbiaujant su Jumis asmeniškai
Gyvename daug iššūkių atnešančiame pasaulyje. Kiekviena valstybės valdžios sąrangos institucija, veikianti pagal Konstitucijoje apibrėžtas veiklos srities ribas, privalo siekti valstybės klestėjimo ir didžiausios naudos žmonėms.
Įgyvendindamas Konstitucijoje nustatytus Prezidento įgaliojimus, atsakingai ir visomis savo išgalėmis toliau vykdysiu konstitucines pareigas, įskaitant ilgametę praktiką atstovauti Lietuvos interesams Europos Vadovų Taryboje.
Kviečiu ir raginu, vadovaujantis konstituciniu atsakingo valdymo principu, tęsti bendradarbiavimą, rengiant ir derinant atstovavimo Lietuvai Europos Vadovų Taryboje pozicijas. Savo ruožtu, esu pasiruošęs ir toliau aktyviai dalyvauti formuojant Lietuvos Europos Sąjungos politiką, glaudžiai bendradarbiaujant su Jumis asmeniškai ir Jūsų vadovaujama Vyriausybe, siekiant palankiausiai atstovauti Lietuvos interesams šioje išskirtinai svarbioje ekonominėje ir politinėje 27 valstybių Sąjungoje.“
