Penktadienį G.Nausėdos iniciatyva sušauktame naujosios tarybos posėdyje dalyvavo užsienio politikos srityje veikiančių institucijų vadovai ir ekspertai.
Prezidentūra anksčiau skelbė, kad susitikime bus tariamasi dėl vieningo nacionaliniu konsensusu grįstos Lietuvos užsienio politikos formavimo ir įgyvendinimo plano. Taryba siekiama užtikrinti sklandų tarpinstitucinį darbą užsienio politikos srityje.
„Panašūs susitikimai vykdavo ir anksčiau, bet šis ypatingas tuo, kad yra pirmasis po praėjusių metų rinkimų“, – tvirtino A.Skaisgirytė, pavadinusi pasitarimą strateginio lygio diskusija.
Iš anksto skelbta, kad pirmajame užsienio politikos koordinaciniame posėdyje daugiausia dėmesio bus skiriama situacijai Baltarusijoje aptarti, taip pat bus sprendžiamos 2021 m. nacionalinio saugumo, NATO, ES, Rytų partnerystės politikos darbotvarkės ir svarstoma Astravo AE grėsmės valdymo programa.
A.Skaisgirytė jau po posėdžio taip pat paminėjo, kad kalbėtasi apie santykius su JAV, kuriose keičiasi prezidentas. Apie Vašingtoną kalbėjo ir Seimo Užsienio reikalų komiteto vadovas Žygimantas Pavilionis.
„Mums reikia visais būdais reikia pristatyti naujajam Vašingtonui Lietuvą kaip demokratijos centrą ir nukreipti gražius žodžius į pagrindinį tikslą – laisvus ir demokratiškus rinkimus Baltarusijoje“, – sakė Ž.Pavilionis.
„Teminė gilesnė diskusija – Baltarusija, kadangi praėję metai buvo Baltarusijos metai. Lietuvai santykiai su šia šalimi yra labai svarbūs“, – paaiškino A.Skaisgirytė, pridūrusi, kad skirtingų institucijų atstovai sutiko, jog reikėtų parengti ilgalaikę strategiją Baltarusijos klausimu.
Aptarti saugumo klausimai, žinoma, vakcinavimo nuo koronaviruso procesai, ekonomikos gaivinimo planas.
„Astravo atominės elektrinės tema aptarinėjama nuolat, ji neišvengiama. Turime darbų, kuriuos reikia atlikti“, – teigė A.Skaisgirytė, pridūrusi, kad jėgainės saugumas jau virto „bendraeuropiniu klausimu“, ir išreiškusi viltį, jog Europos Komisija artimiausiu metu pateiks pasiūlymus.
„Lietuvos infrastruktūra neturi būti naudojama Astravo elektros pardavimui, ko yra siekiama“, – pabrėžė ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Susitikimus žadama rengti, atsižvelgiant į būtinybę ir užsienio politikos prioritetus.
Nuotoliniame užsienio politikos koordinaciniame posėdyje kartu su Prezidentu dalyvavo Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė, G.Landsbergis, Ž.Pavilionis ir Seimo Europos reikalų komiteto vadovė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, taip pat ekspertai.
„Tokios diskusijos naudingos ir padeda brėžti užsienio politikos kryptį. Laikas irgi labai tinkamas, nes vyriausybė kaip tik baigė rengti priemonių planą, taip pat ir užsienio politikoje“, – tvirtino G.Landsbergis.
Naujajai vyriausybei pradedant darbą, kilo nemažai svarstymų, ar pavyks išlaikyti vieningą su prezidentūra liniją tam tikrais užsienio politikos klausimais.
Prezidentas G.Nausėda paprastai stengiasi nekritikuoti Lenkijos, kurioje, Europos Komisijos ir nepriklausomų ekspertų teigimu, pažeidžiamas teisės viršenybės principas. Tačiau tiek G.Landsbergis, tiek V.Čmilytė-Nielsen leido suprasti, kad netylės, jei matys problemas.
Lapkritį, kai Europoje įsisiūbavo kritika Lenkijos valdantiesiems dėl jų vykdomų reformų, ypač teismų srityje, o Lietuvoje viešėjo kaimyninės šalies prezidentas Andrzejus Duda, G.Landsbergis teigė: „Tam draugai ir yra, kad atkreiptų dėmesį, jeigu kas nors yra negerai iki galo arba ne iki galo tvarkoje.“
Tiesa, Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiasis analitikas Marius Laurinavičius 15min tada pastebėjo, kad turės įsijungti užsienio politikos derinimo mechanizmas: „Tai, mano galva, tik sustiprins Lietuvos užsienio politiką – atsiras daugiau idėjų, jėgų, kurios gali veikti politiką.“
„Per Andrzejaus Dudos vizitą Nausėda sakė viena, o Landsbergis, jau žinodamas, kad yra nominuojamas, – kita. Tai irgi svarbu, nes diplomatijoje gali siųsti kažkiek skirtingus signalus. Tai normalu, nes tada ir Lietuvos pozicija tampa labiau subalansuota“, – kalbėjo M.Laurinavičius.
Penktadienį analitikas 15min teigė esantis patenkintas, kad tokia taryba veikia: „Kuo daugiau diskusijų ir bandymų turėti bendrą, suderintą poziciją bus, tuo bus geriau.“
„Pagal Konstituciją prezidentas priima svarbiausius sprendimus užsienio politikoje. Jei jis norėtų tiesiog stumti savo darbotvarkę, jis galėtų su niekuo nesitarti.
Todėl tarybos subūrimas yra teigiamas dalykas. Rezultatus galėsime vertinti tik tada, kai jie bus arba nebus, bet diskusija yra noras išsikalbėti ir rasti bendrus taškus. Grybauskaitės kadencijoje to nebuvo.
Jei pavyks, Lietuvos užsienio politika, mano galva, tik sustiprės“, – kalbėjo politologas.
Diskusijoje M.Laurinavičiaus nebuvo – posėdyje be pareigūnų dalyvavo kiti Europos Rytų šalių politikos ekspertai: Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius Linas Kojala, VU TSPMI direktorė Margarita Šešelgytė, VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas Šarūnas Liekis.
