„Tai yra Vokietijos ir Ukrainos, pirmiausia, pokalbių tema, jie turi kalbėtis ir sutarti vienaip ar kitaip. Pasakysiu, kad Vokietija dar nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos turi tam tikrą rezervaciją dėl karinio įsitraukimo užsienyje“, – LRT ketvirtadienio rytą kalbėjo prezidento patarėja užsienio politikai.
Taip ji teigė paklausta, ar Vokietijoje ketvirtadienį viešintis prezidentas Gitanas Nausėda susitikimuose su Vokietijos vadovais ketina kelti klausimus dėl šios šalies ginkluotės tiekimo Ukrainai.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ne kartą tvirtino, kad Vokietija netiekia savo partneriams Ukrainoje mirtinų ginklų, o tik gynybinės paskirties įrangą. Tai jis pakartojo ir po žiniasklaidoje pasirodžiusios informacijos, jog Berlynas neleido NATO sąjungininkei Estijai perduoti jos turimų iš Vokietijos gautų senų haubicų Ukrainai.
Anot A.Skaisgirytės, Vokietijos balsas yra labai svarbus svarstant kitas paramos priemones – ekonominę ir finansinę pagalbą, sankcijas Rusijai.
„Čia Vokietijos balsas yra girdimas labai smarkiai“, – tvirtino ji.
Anot jos, prezidentas su Vokietijos prezidentu Franku Walteriu Steinmeieriu ir kancleriu Olafu Scholzu vadovais kalbės apie Rusijos telkiamas pajėgas prie Ukrainos ir Baltarusijoje, apie NATO sąjungininkų galimybes stiprinti regiono gynybą, atgrasymą.
Taip pat ketinama aptarti Lietuvos ir Vokietijos dvišalius politinius, ekonominius ir kultūrinius santykius.
Prezidento patarėja: Vokietijos įmonės nesitrauks iš Lietuvos rinkos dėl Kinijos spaudimo
Vokietijos įmonės patikino nesitrauksiančios iš Lietuvos rinkos dėl Kinijos vykdomo spaudimo, sako prezidento patarėja užsienio politikai A.Skaisgirytė.
Anot jos, tokį patikinimą Lietuvoje veikiančios įmonės davė prieš Gitano Nausėdos ketvirtadienio vizitą į Vokietiją.
„Žinoma, kad prezidentas kalbės su Vokietijos lyderiais ir apie tai. Gerai, kad prieš vizitą gavome patikinimą iš Vokietijos kompanijų, kurios yra įsikūrusios Lietuvoje, kad jos neketina trauktis“, – LRT ketvirtadienį sakė A.Skaisgirytė.
Ji tvirtino, kad Kinija „yra įvedusi nepaskelbtas sankcijas Lietuvai“, o vienas jų aspektų yra „grasinimas tarptautinėms kompanijoms, kad Lietuvai nepakeitus pozicijų dėl Taivano, „jos negalės toliau dirbti su Kinija“.
Nepaisant to, A.Skaisgirytė tikino, kad Lietuva norėtų normalizuoti diplomatinius santykius su šia didžiausia pasaulyje pagal gyventojų skaičių valstybe.
„Lietuvos pozicija yra ta, kad su Kinija mes iš principo pyktis nenorime ir norėtumėme, kad tie santykiai grįžtų į diplomatinių santykių vagą, kad ekonomiškai mes kiek galima daugiau bendradarbiautumėme. Tai šia prasme, turbūt, ir Lietuva, ir Vokietija mąsto labai panašiai. Bet realybė yra tokia, kokia yra“, – teigė prezidento patarėja.
Lietuvos ir Kinijos santykiai pašlijo Vilniui leidus šalyje veikti Taivaniečių atstovybei, pavadinime naudojant salos vardą. Ekspertai sako, kad kinų kalba šios atstovybės pavadinimas skamba kaip Taivano atstovybė. Pekinas tame įžvelgia Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei.
Kinija rudenį sustabdė krovininius traukinius į Lietuvą, maisto eksporto leidimų išdavimą, sumažino Lietuvos įmonėms kredito limitus ir pakėlė kainas, be to, ji išbraukė Lietuvą iš muitinės sistemų, todėl lietuviški kroviniai negali patekti į šalį.
Taip pat skelbiama, jog Kinija spaudžia užsienio įmones gamyboje nebenaudoti Lietuvoje gaminamų komponentų.