„Aš niekada nesutiksiu, kad Rusija kažkaip reagavo į kažką, kas buvo Vakarų planuose ar mintyse – tai buvo nuoseklus, metodiškas pasirengimas šiai dienai, ir ne tik karinėje, bet ir ekonomikos, energetikos, politikos sferose jie (rusai) ruošėsi tam, kas yra dabar“, – penktadienį Seime Šiaurės ir Baltijos šalių bei Lenkijos parlamentarų susitikime sakė K.Budrys.
Anksčiau Valstybės saugumo departamente dirbęs K.Budrys teigė, jog esminiai pokyčiai Rusijoje prasidėjo 2012 metais, su pokyčiais kariniame, politiniame elite, tuomet Rusijos gynybos ministru tapus Sergejui Šoigu.
„Rusijos pajėgos pradėtos modernizuoti ir visa tai atvedė į 2014 metų situaciją (Krymo aneksija) ir taip toliau. Tie pakeitimai ir tie planai buvo parengti jau anksčiau“, – kalbėjo šalies vadovo patarėjas.
Seimo delegacijos ESBO Parlamentinėje Asamblėjoje vadovė Vilija Aleknaitė-Abramikienė pradėdama susitikimą pažymėjo, kad Vakarai susiduria su situacija, kai pirmą kartą nuo Antrojo pasaulinio karo didžiuliu mastu vykdoma karinė agresija, karo nusikaltimai ir nusikaltimai žmogiškumui.
„Šis karas parodė, kad Rusija savo prigimtimi kelia egzistencinę grėsmę Europai, mūsų vertybėms, demokratijai. Dėl to mes padedame Ukrainai, bet ne tik dėl to, o ir tam, kad padėdami Ukrainai mes giname ir save“, – kalbėjo delegacijos vadovė.
Į renginį atvykusi ESBO Parlamentinės Asamblėjos prezidentė, Švedijos parlamentarė Margareta Cederfelt sakė, kad Rusijos karas prieš Ukrainą suvienijo Vakarus.
„Nesupraskite manęs klaidingai, karas yra baisus dalykas, bet yra viena pozityvus dalykas – visi išsakė solidarumą Ukrainai ir ši parama laikosi per karo metus. Tik karas neprasidėjo 2022 metų vasario 24 dieną, jis prasidėjo 2014 metais su neteisėta Krymo aneksija, tuo, kas įvyko Donbase ir Luhanske“, – kalbėjo M.Cederfelt.
Lietuvos atstovai Šiaurės ir Baltijos šalių bei Lenkijos parlamentarų susitikime taip pat pristatys sprendimą boikotuoti Vienoje vyksiančią Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) žiemos sesiją, jeigu joje dalyvaus Rusijos atstovai.
Visi Rusijos delegacijos nariai ESBO PA nuo 2014 metų pradžios yra Europos Sąjungos sankcijų sąrašuose dėl Ukrainos suvereniteto ir teritorinio vientisumo pažeidimų, bet Austrijos užsienio reikalų ministerija agentūrai AFP yra teigusi, jog šalį „tarptautinė teisė įpareigoja suteikti galimybę atvykti visų ESBO valstybių narių delegatams“.
Asamblėjos sesija rengiama vasario 23-24 dienomis, kai bus minimos Rusijos prieš Ukrainą pradėto karo metinės.
Austrijos užsienio reikalų ministerija agentūrai AFP yra teigusi, jog šalį „tarptautinė teisė įpareigoja suteikti galimybę atvykti visų ESBO valstybių narių delegatams“.
V.Aleknaitė-Abramikienė yra pažymėjusi, kad Austrija teisi sakydama, jog į sesiją Rusijos delegaciją kviečia ne ji, bet asamblėjos sekretoriatas, tačiau valstybė „turi teisę ir netgi pareigą šiuo atveju“ neišduoti Rusijos delegatams vizų.
