Pasak I.Segalovičienės, reikia nedelsiant svarstyti ir diskutuoti, kaip bus padėta gyventojams tvariais sprendimais, kurie sumažintų jų išlaidas energetikos produktams, atsvertų išaugusias maisto kainas bent 2022 ir 2023 metais.
„Be to, šalies vadovas, atsižvelgdamas į didelius skurdo riziką patiriančių žmonių bei pajamų nelygybės rodiklius, pasisako už nuoseklų pažeidžiamiausių žmonių pajamų didinimą.
Reikia galvoti apie mokestinės naštos mažinimą dirbantiems žmonėms, minimalios mėnesinės algos didinimą ir socialinių išmokų pakeitimus“, – nurodė raštu į 15min klausimus atsakiusi prezidento Ekonominės ir socialinės politikos grupė vadovė, G.Nausėdos vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė.
Pajamų augimas kainų kilimo nekompensuoja
– Infliacija Lietuvoje – viena didžiausių Europos Sąjungoje. Dėl jos, kaip rodo visuomenės nuomonės apklausos, savo išlaidas apribojo iki pusės šalies gyventojų. Tarkime, pensininkai priversti taupyti maistui. Kaip vertinate tokią situaciją?
– Iš tiesų, infliacija šiandien – pagrindinis ekonomikos klausimas.
Patiriame didžiausią kainų šoką nuo 1996 metų. Infliacijos lygis siekia 18,5 proc. ir daro didelę įtaką įvairioms valstybės gyvenimo sritims.
Mūsų visuomenė vis dar labai netolygi. Pajamų nelygybė, nors ir sumažėjusi, tačiau siekia net 6 kartus.
Vadinasi, skirtumas tarp 20 proc. mažiausiai uždirbančių ir 20 proc. didžiausias pajamas turinčių Lietuvos gyventojų yra 6 kartai.
Skurdo riziką patiriančių asmenų vis dar penktadalis – tai labai daug.
O yra visuomenės grupių, kurių skurdo rizikos lygis ypač aukštas, – vienišo asmens skurdo rizikos lygis 2021 metais sudarė 44,5 proc., atitinkamai vienišos motinos ar vienišo tėvo su vaikais – 32,4 proc., senatvės pensininkų – 38,8 proc.
Šie rodikliai mums indikuoja, kad didelei visuomenės daliai kainų augimas yra problema, infliacija neigiamai veikia daugelio Lietuvos žmonių perkamąją galią, o didėjančios kainos yra rimtas finansinis iššūkis mūsų pažeidžiamiems gyventojams.
– Nors gyventojų darbo pajamos augo sparčiau nei prieš metus, „Sodros“ atstovų teigimu, realų jų didėjimą suvalgė infliacija.
Premjerė Ingrida Šimonytė pastebi, kad augo, tarkime, ne tik minimali mėnesio alga, bet ir neapmokestinamas pajamų dydis – esą pajamų padidėjimas didesnis nei prognozuojama metinė infliacija. Kokia jūsų nuomonė dėl to?
– Prognozuojamas metinės infliacijos rodiklis sunkiai gali būti laikomas lyginamuoju atskaitos tašku vertinant šiuo metu žmonių patiriamą infliaciją.
Metinėse ekonomikos apžvalgose vidutinius metų dydžius bus naudinga įsivertinti, bet šiandien turime žiūrėti, ne koks prognozuojamas bendras statistinis infliacijos rodiklis metų pabaigoje, bet ką patiria žmonės de facto.
O žmonės jaučia, kad prekės ir paslaugos pabrango penktadaliu ir daugiau.
Įvertinus mokesčius, vidutinės pajamos į rankas per 2021 metus padidėjo 12,4 procento.
Metinė infliacija sausį taip pat siekė 12,4 proc., tai reiškia, kad realios darbo pajamos sausį, palyginti su 2021 metų sausiu, nepadidėjo, bet ir nesumažėjo.
Gegužę metinė infliacija siekė jau 18,5 proc. Bet maisto produktų brangimas balandį siekė beveik 23 procentus.
Maisto produktų brangimas balandį siekė beveik 23 procentus.
O apdraustųjų vidutinės pajamos, lyginant šių metų sausio ir kovo mėnesius, Vilniaus miesto savivaldybėje augo beveik 10 proc., o štai Kalvarijos savivaldybėje – tik kiek daugiau nei 6 procentus.
Matyti, kad vidutinių pajamų augimas šiuo metu, infliacijos pike, nekompensuoja išaugusių kainų.
– Kaip pagalbą gyventojams šiuo sudėtingu metu kai kurie politikai, taip pat jūs, mato pridėtinės vertės mokesčio (PVM) būtiniausiems maisto produktams mažinimą.
Vyriausybė pasisako griežtai prieš, nes, jos teigimu, kainų tai nesumažins ir turės neigiamos įtakos valstybės biudžeto įplaukoms. Ką apie tai manote?
– Šalies vadovo pozicija ta, kad, ieškant sprendimų, kaip padėti žmonėms, jokios priemonės neturi būti tabu.
Maisto kainų augimas yra ypač intensyvus.
Balandį metinis maisto kainų augimas Lietuvoje buvo didžiausias Europos Sąjungoje ir siekė daugiau nei 22 procentus.
Kainos auga sparčiau nei atlyginimai.
Daržovės Lietuvoje brango beveik 40 proc., pieno produktai – daugiau nei 31 procentą.