„Kalbant apie opozicijos lyderį, jis gali atsirasti tik tuomet, kai viskas nusistovės. Kai opozicija bus opozicija, pozicija bus pozicija, bus Vyriausybės programa patvirtinta, matysime, kas ką daro. Tada opozicija galės suformuoti savo alternatyvią darbotvarkę“, – Žinių radijui penktadienį sakė parlamentaras.
„Kol kas tai yra sumaištis, postų dalybos. Tik po Naujųjų metų, pavasario sesijoje, galėsim spręst klausimą iš esmės dėl opozicijos lyderio“, – pridūrė jis.
Anot politiko, šiuo metu parlamente yra paradoksali situacija, kai dabartinė opozicija negali kritikuoti Vyriausybės siūlymų, nes juos rengė dalies dabartinės opozicijos atstovai.
Kalbant apie opozicijos lyderį, jis gali atsirasti tik tuomet, kai viskas nusistovės. Kai opozicija bus opozicija, pozicija bus pozicija.
„Šiandien turim keistą situaciją, kai laikinoji Vyriausybė, bebaigianti savo pareigas, jos frakcija yra opozicijoje. Taip išeina, kad daugelis sprendimų, kurie ateina į Seimą vis dar iš inercijos, lyg ir turėtų būti kritikuojami iš opozicijos, bet jie negali būti kritikuojami, nes dalis opozicijos juos rengė. Tuo tarpu kritikuoja naujieji valdantieji, kurie turi išeiti iš opozicinės kritikos režimo ir pradėti teikti siūlymus“, – komentavo G.Paluckas.
Jis pridūrė, kad renkant opozicijos lyderį „turi būti aplinkybės, turi būti bendra opozicijos programa, siekis“.
„Šiaip turėti opozicijos lyderį, kuris tiesiog šūkautų per mikrofonus ilgesnį laiką nei paprastas Seimo narys pagal statutą, nėra jokios prasmės“, – kalbėjo G.Paluckas.
Jis taip pat teigė, kad šešėlinė Vyriausybė galėtų būti suformuota per artimiausius metus, tačiau pirmiausia reikalinga tam tikra veikimo programa.
Seimo opozicijai šiuo metu priklauso socialdemokratai, Darbo partija bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.
Parlamento valdančiąją daugumą sudaro rinkimus laimėjusi Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Laisvės partija ir Liberalų sąjūdis.
