Pakartotinių parlamentaro rinkimų Žirmūnuose prireikė po to, kai čia su „Lietuvos sąrašu“ išrinkta Aušra Maldeikienė pateko į Europos Parlamentą. Į jos vietą pretenduoja:
- įstaigos „Žaliosios politikos institutas“ direktorė, Žaliųjų partijos atstovė Ieva Budraitė;
- buvęs Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys, prisistato verslo ir politikos konsultantu, Laisvės sąjungos (liberalų) atstovas Algis Čaplikas;
- Seimo narės Astos Kubilienės padėjėja, „valstietė“ Vilma Galdikė;
- buvęs Seimo narys ir užsienio reikalų ministras, Centro partijos remiamas Povilas Gylys;
- vyriausiasis specialistas Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės skyriuje, Liberalų sąjūdžio narys Tomas Keršys;
- Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė, konservatorė P.Kuzmickienė;
- įstaigos „SOS projektai“ direktorė, „Laisvės partijos“ steigėja, save išsikėlusi Rima Olberkytė;
- Socialdemokratų partijos pirmininkas G.Paluckas;
- save išsikėlęs Dovilas Petkus;
- Seimo nario Andriaus Palionio padėjėjas, buvęs parlamentaras, „socialdarbietis“ Eduardas Šablinskas;
- verslininkas, buvęs Seimo narys, „darbietis“ Darius Ulickas.
Socialdemokratų investicija
Retas kuris kandidatas, dalyvaudamas rinkimuose, atsidarė atskirą nuo partijos sąskaitą: tai, žinoma, padarė save išsikėlę D.Petkus ir R.Olberkytė, taip pat D.Ulickas ir G.Paluckas. Pastarasis iš partijos sulaukė dosnios dotacijos – daugiau nei 20 tūkst. eurų, iš savo kišenės kampanijai atseikėjo tik 50 eurų.
Panašią sumą, kokią socialdemokratai paskyrė vien G.Paluckui, kai kurios partijos numatė visiems rinkimams trijose apygardose: daugiau nei 21 tūkst. eurų – Liberalų sąjūdis, daugiau nei 23 tūkst. eurų – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD).
TS-LKD pretendentė į Seimą Žirmūnų apygardoje P.Kuzmickienė, politologės Ainės Ramonaitės manymu, yra vienintelė, kuri gali mesti iššūkį buvusiam Vilniaus vicemerui, socialdemokratų vedliui G.Paluckui. Nors ir ji, anot mokslininkės, nėra stipri konkurentė.
Nepanašu, kad kažkas labai stipriai tos apygardos būtų norėjęs.
„Čia gal savotiškai palengvinimas G.Paluckui. Gal net specialiai prieš jį nebuvo mestos didelės pajėgos. Nepanašu, kad kažkas labai stipriai tos apygardos būtų norėjęs“, – apžvelgusi pretendentų sąrašą svarstė A.Ramonaitė.
Kova Žirmūnų apygardoje, politologės teigimu, visada buvo nenuspėjama ir įdomi – praėjusį kartą čia laimėjo, galima sakyti, nepriklausoma kandidatė A.Maldeikienė, anksčiau – socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis, 2008 metais – konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė.
„Čia gera apygarda konkuruoti, mesti iššūkį, kadangi nėra nusistovėjusio nė vieno žmogaus laimėtojo, nė vienos partijos laimėtojos“, – dėstė A.Ramonaitė.
Lengvos pergalės nežada
Sąlygos nugalėti G.Paluckui, anot jos, lyg ir palankios, tačiau politiko įdirbį esą gadina partijos užnugaris.
„Socialdemokratai Vilniuje jau seniai nėra labai stiprūs – tiek savivaldos rinkimuose visai prastas pasirodymas, tiek vienmandatėse apygardose paprastai būna prastas pasirodymas, – svarstė mokslininkė. – Laimėti socialdemokratams Vilniuje bus nelengva. Net ir tokioje apygardoje. Aš lengvos pergalės neprognozuočiau.“
Jei G.Paluckui į Seimą patekti nepavyks, susvyruos jo, kaip partijos pirmininko, pozicijos, tikino A.Ramonaitė. Ji politikui, siekiančiam pergalės, patarė nevengti tiesioginio bendravimo su rinkėjais, lankytis jų namuose.
„Patvirtina, kad tai vienintelė priemonė, kuri gali rimčiau arba žmonių nuostatas pakeisti, arba sumobilizuoti žmones, kurie į rinkimus neateitų“, – teigė politologė ir pažymėjo, kad reklama piliečių įsitikinimus pakeičia labai retai, ji esą lyg priminimas, kad rinkimai apskritai vyksta.
P.Kuzmickienė tikino kampanijos metu su rinkėjais akis į akį bendraujanti labai dažnai.
„Greičiausiai šiomis dienomis pavyks aplankyti visą Žirmūnų apygardą“, – sakė ji.
„Vaikštome nuo durų prie durų, kalbinam rinkėjus ir, atrodo, tikrai sulaukiam nemažai palaikymo. Mano vertinimu, jaučiuosi saikingai optimistiškai. Sekmadienį pamatysim, kokio gerumo tie rezultatai“, – komentavo politikė.
Konkurentai – kadaise bendražygiai
P.Kuzmickienė teigė besidžiaugianti, kad partija, ją išsiųsdama į rinkimus, už gebėjimą kalbėti apie problemas bei politinį įdirbį suteikė pasitikėjimo kreditą. Politikė į parlamentą sakė einanti sustiprinti konservatorių balso, o ne savo pozicijos.
Suprantama, kad vieniems tai yra politinės gyvybės klausimas. Mano kandidatavimas yra kitoks.
„Mano kandidatavimas nėra [...] savo, kaip partijos pirmininko, pozicijų sustiprinimas. Suprantama, kad vieniems tai yra politinės gyvybės klausimas. Mano kandidatavimas yra kitoks.
Jeigu gausiu pasitikėjimo mandatą, ateisiu dirbti į stiprią Tėvynės sąjungos frakciją ir tikiuosi sustiprinti balsą, kuris prieštaraus valdančiosios daugumos neveiklumui, turėsim daugiau pasiūlymų ir stipriai pasiruošim 2020-ųjų rinkimams“, – dėstė pretendentė.
Apie G.Palucką, kaip konkurentą rinkimuose, ji kalbėti nenorėjo – esą jis buvęs bendražygis.
„Kalbėti apie Gintautą, kaip apie konkurentą, šiek tiek juokinga – kažkada buvome jaunaisiais konservatoriais ir taip jau buvo susiklostę, kad man būnant Vilniaus skyriaus pirmininke, jis buvo mano pavaduotojas. Tas konkuravimas šiai dienai toks keistas“, – tikino P.Kuzmickienė, kuriai palaikymą išreiškė anksčiau Žirmūnuose laimėjusi A.Maldeikienė.
„Remiu Paulę, nes aš ją pažįstu iš darbo Vilniaus taryboje, mes pusantrų metų kartu dirbome. Aš mačiau atsakingą, sąžiningą žmogų. Kitus žmones aš prastai pažįstu, todėl man labai sunku pasakyti“, – teigė europarlamentarė.
G.Palucko kandidatūrą ji įvertino skeptiškai: „Lietuvos parlamentas nieko nepraras, jeigu jo nebus.“
Bet gal daug praras į parlamentą nepatekęs G.Paluckas?
„G.Paluckui reikia užtikrinti savo statusą, savo autoritetą tiek partiečių akyse, tiek jį kritikuojančių žmonių akyse. Nes daug kas jį provokavo ir savotiškai erzino teigdami, kad G.Paluckas, ko gero, antro plano politikas, nes jis netgi ne Seimo narys. Savo autoriteto užtvirtinimas svarbu net pačiam sau“, – aiškino politologas Lauras Bielinis.
Lyderis – G.Paluckas, bet gali būti staigmenų
Jo manymu, G.Paluckas rinkimuose pergalę išplėš pirmajame ture.
„Visi kandidatai pamatę, kas yra jų konkurentas, įvertinę G.Palucką, jo potencialą, jo organizacines galimybes, savo rinkimams nepaskyrė didelių resursų, elgėsi taupiai, suvokdami, kad rinkimai po metų bus daug svarbesni. Todėl partijos arba atskiri asmenys, suvokdami savo pastangų bergždumą, ko gero, ir nesistengs labai stipriai konkuruoti su G.Palucku.
Išankstinis autoritetas ir nulems G.Palucko pergalę pirmame ture“, – svarstė politologas.
Tiesa, jis neatmetė ir netikėtumų galimybės – esą iki balsavimo dienos dar yra laiko, G.Paluckas ar jo komanda gali padaryti klaidų, konkurentai – padidinti resursus ir suspindėti.
Šie rinkimai, L.Bielinio matymu, gera galimybė patikrinti, ar rinkėjai palaikys skilimą išgyvenusią partiją: „Kaip žinia, po metų ateinantys rinkimai socialdemokratams žadami gana neblogi, bet reikia pasižiūrėti, ar iš tikrųjų taip yra. Ir čia G.Palucko dalyvavimas rinkimuose tą parodys.“
Ar pralaimėjimo atveju G.Paluckas partijos pirmininko pareigas turės palikti?
„Man asmeniškai atrodo, kad partijos pirmininkas turėtų būti tik partijos pirmininku ir nedalyvauti parlamentinėje veikloje. Būdamas Seimo nariu, partijos pirmininkas, nori ar nenori, mažiau dėmesio skirs partijai, partijos organizacinei veiklai, partijos sutelkimui – kas yra negerai bet kokiai partijai“, – svarstė L.Bielinis.
„Šoka pagal politinį grafiką“
Klausiamas, kodėl rinkimuose dalyvauja jau dabar ir nelaukia 2020-ųjų, G.Paluckas, priešingai nei teigė L.Bielinis, leido suprasti, kad taip siekia būti arčiau partijos.
„Situacija, kai didžiausios Lietuvos partijos pirmininkas nėra Seimo narys, lemia mažesnį mano, kaip politiko, efektyvumą. Aš galėčiau padaryti daug daugiau ir būti produktyvesnis būdamas Seime, nes ten yra mūsų frakcija, mūsų komanda“, – aiškino kandidatas ir tikino dalyvausiantis Seimo rinkimuose ir kitąmet.
Čia politiko užduotis ir duona kasdieninė šokti pagal politinį grafiką.
„Čia politiko užduotis ir duona kasdieninė šokti pagal politinį grafiką, kurį diktuoja įstatymas ir susiklosčiusios aplinkybės“, – teigė G.Paluckas.
Jis nesiryžo tvirtinti, kad sekmadienį jį palaikys daugiau kaip pusė rinkimuose dalyvausiančių rinkėjų Žirmūnų apygardoje ir spėjo, kad laukia antrasis turas.
„Panašu, kad bus antras turas, o ten jau matysim“, – teigė partijos pirmininkas.
Teiraujantis, su kuo tikėtųsi susirungti antrajame ture, kandidatas konkretaus asmens neįvardijo: „Jeigu aktyvumas mažas, balsai labai išsibarsto, išsimėto, ir kas bus antrame ture, gali lemti labai nedidelis balsų skaičius. Tų žmonių, kurie buvo šiek tiek aktyvesni.“
Kas, jei pralaimės, nesvarsto
Į kalbas, kad rinkimuose nepasiseks, pretendentas nesileido.
„Aš kaip tikras olimpietis šituose rinkimuose einu nugalėt, o kaip bus, mes pamatysim. Niekas neina į varžybas, ar rinkimus pralaimėti. Ir niekas neskaičiuoja, ir nesvarsto“, – teigė G.Paluckas.
Pagrindinės jo agitacijos priemonės – leidinys, platintas Žirmūnuose, lankstinukai, stendai.
Į savo pusę palenkti rinkėjus G.Paluckas bandė ir juos lankydamas. „Vieni labai palaiko, remia, kiti turi priekaištų, treti turi pasirinkę kitą kandidatą“, – sakė jis.
Tiesa, praėjusieji savivaldos rinkimai G.Paluckui nebuvo sėkmingi - jį Vilniaus mero rinkimuose palaikė vos 2,64 proc. rinkėjų, į tarybą politikas nepateko.
Seimo nario rinkimai Žirmūnuose vyks rugsėjo 8 dieną. Antrasis turas, jei tokio prireiks, – po dviejų savaičių.
