„Pagal nacionalinį susitarimą ir įsipareigojimą NATO esame pasiekę tuos 2 procentus nuo BVP. Ir viskas: visos diskusijos ir siūlymai didinti finansavimą gynybai, pasirašinėti naujus susitarimus, mūsų galva, yra absoliučiai nesavalaikiai, nes lygiai taip pat nacionaliniam saugumui yra ir kitų labai svarbių dalykų: skurdas, socialinė atskirtis ir socialinė nelygybė. Šioms problemoms spręsti turėtų būti sutelkti ekonominio augimo resursai“, – BNS sakė G.Paluckas.
Anot jo, tokią Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) poziciją formuluoja ketvirtadienį posėdžiavusi partijos taryba.
Siūlymą pasirašyti naują partijų susitarimą dėl tolesnio finansavimo didinimo parlamentinėms partijoms ketvirtadienį išplatino beveik 30 parlamentarų vienijanti Laikinoji Lietuvos kariuomenės ir Lietuvos šaulių sąjungos paramos grupė, jai vadovauja konservatorius Audronius Ažubalis.
Jis pabrėžia, jog skurdas ir socialinė atskirtis kaip nacionalinio saugumo svarbos dalykai pastaraisiais metais įvardijami ir Valstybės saugumo departamento (VSD) ataskaitose.
„Pripažįstama, kad ten, kur vyrauja skurdas, kur žmonės negali patenkinti savo bazinių poreikių, patriotizmas, lojalumas valstybei ir pilietiškumas yra žemesnis. Tiesioginės paralelės negalima daryti, bet sąsajas pastebi VSD“, – teigė G.Paluckas.
Parlamentarų grupė aštuonių parlamentinių partijų atstovams siūlo įvertinti nemažėjančias grėsmes dėl Rusijos vykdomos Vakarų karinės apygardos modernizacijos bei toliau užtikrinti „nuoseklų ir poreikius patenkinantį krašto apsaugos finansavimą“. Siūlyme pabrėžiama, jog poreikė toliau didinti gynybos finansavimą išreiškė kariuomenės vadovybė, Valstybės gynimo taryba. Konkreti riba, kiek turėtų būti didinamas finansavimas, siūlyme nenurodyta.
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis pabrėžia, kad 2 proc. BVP gynybai apsiriboti nereikėtų, nes Lietuva ilgą laiką neturėjo didelių investicijų į ginkluotę. Jis teigia, jog NATO planuotojai siūlo finansavimą krašto apsaugai didinti iki 2,5 proc. BVP.
Lietuva ėmė didinti gynybos finansavimą nuo 2014 metų, reaguodama į Rusijos veiksmus Ukrainoje ir Baltijos jūros regione.
Seimo sausį patvirtinoje Nacionalinio saugumo strategijoje numatyta, kad krašto apsaugos finansavimas 2 proc. BVP pasieks vėliausiai 2018 metais, bus užtikrinamas tolesnis tolygus finansavimo didinimas. Už šią strategiją balsavo 106 parlamentarai iš 141, taip pat ir parlamento vadovas, ir tik vienas Seimo narys susilaikė. Prieš balsavusių nebuvo.
Šiuo metu tarp NATO šalių mažiausiai 2 proc. BVP gynybai skiria Jungtinės Valstijos, Jungtinė Karalystė, Graikija, Estija, Lenkija ir Rumunija.
Finansų ministras Vilius Šapoka ketvirtadienį pripažino, kad Lietuvoje daug dirbantys žmonės negali išlipti iš skurdo, tuo metu dalis turtingųjų dideles pajamas sukaupia pažeisdami įstatymus.
Eurostato duomenimis, Lietuvoje pajamų nelygybė yra viena didžiausių Europos Sąjungoje ir toliau auga. 2012 metais po 20 proc. daugiausiai ir mažiausiai uždirbančiųjų pajamos skyrėsi 5, o 2016 metais - jau 7 kartus. Bendrijos vidurkis yra 5 kartai. Lietuvos bankas nurodo, jog skurde gyvena kas penktas Lietuvos gyventojas, didelė jų dalis - dirbantys, tačiau gaunantys mažas pajamas, taip pat bedarbiai ir pensininkai,
Anot centrinio banko, pajamų nelygybę mažintų didesnis biudžeto perskirstymas.
