Pagal projektą partijos įsipareigotų nuosekliai didinti finansavimą gynybai, kad 2030 metais krašto apsaugai būtų skiriama 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) – puse procentinio punkto daugiau nei planuojama šiemet.
Konkreti pozicija dėl visuotinio šaukimo BNS gautame dokumento projekte nėra pateikta – numatoma, kad sprendimai dėl galimybės įvesti visuotinę karo prievolę būtų priimti 2022 metais.
Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis susitarimą kitą savaitę numato aptarti su partijų vadovais.
Socialdemokratų lyderio Gintauto Palucko teigimu, partija nepalaikys iniciatyvų didinti krašto apsaugai skiriamą bendrojo vidaus produkto dalį.
„Įsipareigojimai iki 2030 metų yra neadekvatūs: vyriausybės keisis, seimai keisis. Antras dalykas, mes puikiai suprantame, kad ekonominis ciklas irgi keisis, nebus taip, kad viskas nuolat auga“, – BNS sakė socialdemokratų lyderis.
Jis sakė, kad socialdemokratai palaikytų nebent didesnio BVP skyrimą alternatyviajai karo tarnybai socialinėje srityje.
„Ieškome visada sutarimų, bet taip, kaip yra siūloma, mūsų palaikymo nesulauks“, – sakė G.Paluckas.
Kitų partijų atstovai BNS sakė turintys pastabų ir pasiūlymų, tačiau nurodė nesantys prieš susitarimą.
Konservatorė Rasa Juknevičienė teigė, kad susitarimas yra „labai mažai ambicingas“. Pasak jos, partija nėra prieš susitarimą, tačiau mano, kad gynybos biudžetą reikėtų didinti sparčiau.
„Jis yra geresnis negu kad buvo prieš tai siūlomi. (...) Tačiau supratimo, diskusijų, kad partijų lyderiai gautų brifingus, būtų pokalbiai su kariuomene, jos vadovais, krašto apsaugos ministru, kur partijų būsimi pasirašytojai šito teksto būtų gavę informaciją visą ir suvoktų dėl ko to reikia, kokios grėsmės aplinkui – šito nebuvo“, – sakė ji.
„Jis nieko blogo nepadarys, bet mes, Tėvynės sąjunga, esame už tai, kad Lietuva nemažintų tempų gynybai finansuoti“, – kalbėjo parlamentarė.
„Tvarkos ir teisingumo“ partijos lyderis Remigijus Žemaitaitis sakė, kad kol kas dar nespėjo su siūlymu susipažinti detaliai, tačiau teigė, kad jeigu bus atsižvelgiama į partijos siūlymus, susitarimą pasirašys.
„Kad tokia diskusija dabar yra, ji iš esmės yra labai gera. Turime teikti pasiūlymus ir jeigu į dalį pasiūlymų bus atsižvelgta, manau, kad gali sulaukti pritarimo“, – sakė jis.
Kaip galimus partijos pasiūlymus jis minėjo didesnį dėmesį rezervo kariams, švietimo ir studentų rengimo glaudesnį integravimą su krašto apsauga.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos lyderis Valdemaras Tomaševskis sakė, kad partija siūlymą palaikytų, jeigu būtų užtikrinama parama Lietuvos karinei pramonei.
„Jeigu šie 2,5 procento bus investuojami gynybos pramonėje, į gamybą – tada taip, o jeigu mes už šiuos pinigus tik pirksime ginklus iš kitų šalių, duosime jiems uždirbti, o patys neturėsime net pagrindo karinės pramonės, tada yra abejonių“, – kalbėjo V.Tomaševskis, kuris taip pat sakė dar neturėjęs progos su siūlymais susipažinti išsamiai.
Liberalų frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas sakė taip pat kol kas susitarimo detaliai neišnagrinėjęs, bet liberalai yra linkę jį palaikyti.
„Mūsų esminis sutikimas buvo ir pernai, tuomet pasirašymas buvo vis atidėliojamas. (...) Mes laikėmės, kad galime pasirašyti. Esame ir dabar nusiteikę pasirašyti, bet pirmadienį, atlikus analizę, galėsime turėti aiškią nuomonę“, – sakė jis.
Socialdemokratų darbo partijos pirmininko Gedimino Kirkilo teigimu, partija susitarimą palaiko.
„Politiškai labai svarbu tai dabar padaryti. Tai yra santykinis rodiklis, dabar nors mes ir kalbame, kad pasiekėme 2 procentus, bet kadangi ekonominis augimas iš tiesų yra didesnis, mes nepasiekėme. (...) Todėl pasirašyti susitarimą yra labai svarbu, nes mums reikia būtinai tą įsipareigojimą įtvirtinti“, – sakė parlamentaras.
Palaikyti susitarimą žada ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis. Pasak jo, susitarime apibrėžiamos nuoseklios krašto apsaugos sistemos raidos gairės.
„Išlaikysime nuostatą, kad finansinės investicijos į gynybą turi augti kartu su socialinių reikmių užtikrinimu, kad žmonės jaustų ir ekonominį saugumą bei galėtų gyventi oriai. Suprasdama savo atsakomybę už Lietuvos ateitį, LVŽS pasirašys inicijuojamą partijų susitarimą“, – komentare, kurį BNS perdavė jo patarėja, teigia R.Karbauskis.
Paskutinis partijų susitarimas dėl gynybos ir saugumo politikos pasirašytas 2014 metais, iškart po Krymo aneksijos. Svarbiausią jo nuostatą – gynybai skirti 2 proc. BVP – numatoma įgyvendinti šiemet.
Šių metų pradžioje jau svarstyta pasirašyti naują susitarimą, bet to nepavyko pasiekti, išsiskyrus pozicijoms dėl tolesnio gynybos biudžeto didinimo.
