„Akivaizdu, kad tai buvo labiau rinkiminis triukas, negu realus planas, nes pačių valstiečių rengtame biudžete 13-tos pensijos išlaidų nėra ir tam nėra numatytų pinigų“, – LRT radijui antradienį sakė G.Skaistė.
Pasak jos, siekiant mažinti skurdą, pensijas reikėtų didinti nuosekliai ir kas mėnesį, be to, planuojama paramą labiau sutelkti į tikslines grupes, pavyzdžiui, didinti vienišų pensininkų pensijas, kurias dabar gauna tik našliai, taip pat išmokas vienišiems tėvams.
„Tai pirmas darbas būtų skirti pensijas ir tiems, kurie vieniši, bet niekada nebuvo susituokę ar dabar yra išsiskyrę, nes jų skurdo lygis yra 65 proc. pagal Statistikos departamento duomenis, ir tai yra ta grupė, kuriai papildomos paramos reikia. (...) Taip pat kita grupė yra vieniši tėvai, kurie gyvena su vaikais ir jiems sunku juos išlaikyti. Viskas priklauso nuo to, su kuo gyveni ir kiek yra žmonių, kurie uždirba šeimoje“, – sakė G.Skaistė.
Įstatymo dėl 13-tos pensijos pataisas inicijavo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija, kuri daugiamandatėje apygardoje neperžengė 5 proc. ribos ir į Seimą nepateko.
Skaičiuojama, kad 13-tai pensijai kitąmet reikės apie 120–180 mln. eurų, ją gautų apie 600 tūkst. žmonių.
Bus peržiūrimos visos mokesčių lengvatos
Naujoji Vyriausybė peržiūrės visas mokesčių lengvatas, įskaitant žemdirbių dyzeliną ar ateityje atsigausiančius viešbučius, sako G.Skaistė. Anot jos, dėl lengvatų biudžetas negauna bent 2 mlrd. eurų pajamų per metus.
„Planas yra peržiūrėti visas lengvatas ir įsivertinti, kiek jos tikslingos šiandien. Kai kurios buvo įvestos vienu laikotarpiu, kai norėjom paskatinti vieną ar kitą verslą plėstis, tarkim, lengvatos viešbučiams dabar įvestos, nes jiems yra sunki situacija, bet galbūt po penkerių metų situacija keisis ir gal reikėtų peržiūrėti, ar jos dar tikslingos bus“, – LRT radijui sakė G.Skaistė.
Jos teigimu, taip pat planuojama mažinti lengvatas iškastiniam kurui, todėl iki Vyriausybės kadencijos pabaigos ūkininkams turėtų nebelikti lengvatos dyzelinui.
„Kaip ir visoje Europos Sąjungoje yra planas atsisakyti lengvatų iškastiniam kurui, turbūt laipsniškai prie to prieisime, kad per paramą skatindami žaliąjį vartojimą ir žaliąjį ūkininkavimą, pereisime prie to, kad tokių lengvatų bus atsisakyta“, – sakė būsimoji ministrė.
Be to, pasak paskirtosios finansų ministrės, bus siekiama, jog mokesčių sistema ūkininkams ir kitiems verslams būtų „teisingesnė ir vienodesnė“.
„Dėl pajamų apmokestinimo darysime darbo grupę ateinančiais metais ir bandysime nustatyti, kad mokesčių sistema ne tik ūkininkų atžvilgiu, bet visų verslo formų atžvilgiu būtų teisingesnė ir vienodesnė, kad žmogus, vykdydamas tą pačią veiklą, būtų apmokestinamas vienodai, nes šiandien nėra visai taip“, – sakė G.Skaistė.
Pirmadienį paskelbtame naujos Vyriausybės programos projekte pažymima, kad pagal mokestinių pajamų struktūrą Lietuva pernelyg pasikliauja netiesioginiais mokesčiais, o nemenkos dalies jų net nesugeba surinkti.
„Ekonomikai mažiausiai žalingi mokestinių pajamų šaltiniai, tokie, kaip turto mokesčiai, aplinkosaugos mokesčiai, Lietuvoje kol kas yra vieni kukliausių, tad prioritetą teiksime būtent jiems“, – rašoma projekte.
Būsima Vyriausybė numato svarstyti galimybes atsisakyti reinvestuoto pelno apmokestinimo, mažinti biudžeto priklausomybę nuo netiesioginių mokesčių – PVM ir akcizų.
