„Susitarimas tarp partijų dėl krašto apsaugos finansavimo yra ypatingos svarbos. Jeigu tikrai sutariame, kad divizijos įkūrimas Lietuvoje yra prioritetas ir strateginis išlikimo uždavinys, turime susėsti visi kartu ir susiderinti, kokius sprendimus priimsime tam, kad galėtume užtikrinti jo įgyvendinimą“, – Seime ketvirtadienį kalbėjo ministrė.
„Be papildomų pajamų šaltinių kol kas tai tiesiog yra „tėvynę myliu labiau žodžiais, o ne darbais“, – sakė ji.
G.Skaistės teigimu, norint gynybai skirti 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), „reikia biudžeto pajamas padidinti 0,5 proc. BVP arba 400 mln. eurų, „kadangi kitais metais nebebus solidarumo įnašo pajamų“.
Konservatorius Vilius Semeška finansų ministrės klausė, kokios galimybės kitais metais didinti po vieną punktą GPM ir PVM mokesčius ir gautas papildomas pajamas nukreipti gynybos biudžeto didinimui.
G.Skaistės tvirtinimu, iš 1 procentinio punkto PVM būtų galima į biudžetą surinkti papildomai 270 mln. eurų pajamų.
Dalis ekspertų sako, kad Lietuva gynybai turėtų skirti bent 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Vyriausybė kitais metais krašto apsaugai planuoja skirti 2,71 proc. BVP. Iš šių lėšų 2,52 proc. sudaro įprasti biudžetiniai asignavimai, o likusią sumą – bankų laikinai mokamas solidarumo įnašas, skirtas finansuoti tik infrastruktūrą sąjungininkams priimti.
Gegužės pradžioje Valstybės gynimo taryba pritarė siūlymui Lietuvos kariuomenėje kurti diviziją. Kariuomenės vado Valdemaro Rupšio teigimu, išlaikant esamą finansavimą gynybai, pilna kariuomenės divizija Lietuvoje galėtų būti sukurta penkeriais metais vėliau, nei dabar planuojama – 2035-aisiais.
