„Reikia suprasti, kad šita (geopolitinė – BNS) situacija išliks dešimtmečiams, todėl reikalingi tvarūs ir ilgalaikiai sprendimai. Ir turbūt tokie sprendimai, kurie peržengtų ir politinio ciklo laikotarpį, nes vienos partijos priimti sprendimai gali būti tiesiog kvestionuojami ilguoju laikotarpiu, todėl tas partijų susitarimas yra tikrai ypatingos svarbus“, – LRT radijui antradienį sakė G.Skaistė.
„Šiuo atveju turbūt kviesčiau ir patį prezidentą imtis kadencijos pradžioje žadėtos lyderystės, kad susodintų visus prie stalo ir inicijuotų reikalingus, kartais lengvesnius, bet kartais ir nepopuliarius sprendimus“, – kalbėjo finansų ministrė.
Pasak G.Skaistės, Vyriausybė kitais metais krašto apsaugai, įskaitant biudžetinius asignavimus bei bankų laikinai mokamo solidarumo įnašo pajamas, planuoja skirti 2,75 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Anot ministrės, galimybės papildomai skolintis krašto apsaugai galėtų atsirasti tik kitų metų viduryje, priklausomai nuo to, kokia bus šalies ekonominė situacija.
„Tai yra (papildomai skolintis gynybai – BNS) vieneriems–dviem metams galimas sprendimas. Ilguoju laikotarpiu vis tiek reikia priimti tvarius sprendimus“, – teigė G.Skaistė.
Gegužės pradžioje Valstybės gynimo taryba pritarė siūlymui Lietuvos kariuomenėje kurti diviziją. Kariuomenės vado Valdemaro Rupšio teigimu, išlaikant esamą finansavimą gynybai, pilna kariuomenės divizija Lietuvoje galėtų būti sukurta penkeriais metais vėliau, nei dabar planuojama – 2035-aisiais.
