„Žiūrint į poreikį, jis tikrai yra didžiulis, todėl su tam tikrais pakeitimais tiesiog nepavyktų gauti tokio rezultato, kuris yra reikalingas. Jeigu nori didelio rezultato, be tokio didžiųjų trijų banginių mokesčių pajudinimo tvaraus rezultato gauti nepavyktų“, – penktadienį LRT televizijai sakė G.Skaistė.
Ministrė turėjo omenyje galimybę didinti gyventojų pajamų, pridėtinės vertės arba pelno mokesčius. Šie būdai kartu su keliomis kitomis alternatyvomis kilstelti finansavimą gynybai buvo pristatyti per šią savaitę premjerės Ingridos Šimonytės iniciatyva vykusį susitikimą su politikais, verslo ir darbuotojų atstovais.
Daugelis politikų ir ekspertų sutaria, kad norint priimti Vokietijos brigadą, iki 2030 metų išvystyti Lietuvos kariuomenėje diviziją ir padidinti šauktinių skaičių, reikia didesnio finansavimo.
Pasak I. Šimonytės, iki 2030 metų vidutiniškai papildomai reikėtų skirti 0,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) kasmet, o vėliau papildomų asignavimų suma turėtų siekti apie 0,4 proc. BVP.
G.Skaistė sakė, kad tai atitinkamai reikštų apie 550 mln. ir 350-400 mln. eurų.
„Pirmiausia, reikia sutarti, ar mes tikrai esame pasiryžę dėl to kažką padaryti. Man atrodo, saugumas Lietuvos žmonėms yra svarbu, tačiau reikia suprasti, kad nemokamų pietų nebūna ir visgi už tą papildomą saugumą reikia kažkam sumokėti“, – kalbėjo finansų ministrė.
Pasak jos, Vyriausybė ieškos varianto, kuris sulaukia plačiausio palaikymo.
Anot G.Skaistės, tvarių sprendimų reikia, nes gynybos finansavimą siekiama didinti dešimtmečiams.
„Todėl reikalingas labai platus politinių partijų sutarimas“, – sakė ji.
Ministrės teigimu, tiek GPM, tiek PVM, tiek pelno mokestis daro poveikį ekonomikai.
„Ar per žmonių perkamąją galią, ar per tam tikrą vieno ar kito mokesčio regresyvumą, ar per poveikį ekonomikai, jeigu, tarkim, didinamas pelno mokestis, mažinamos paskatos investuoti. Sakyčiau, kad visi pasiūlyti variantai turi pliusų ir minusų“, – tvirtino G.Skaistė.
„Šiuo atveju svarbiausia sutarti, kad poreikis investuoti į gynybą yra, o dėl priemonių mes jau susitarsim vienu ar kitu būdu“, – pridūrė ji.
Politikai taip pat siūlė gynybos finansavimą didinti perskirstant dabartines biudžeto pajamas, skolinantis iš finansų įstaigų arba iš piliečių, sudarant galimybę savanoriškiems gyventojų įnašams kariuomenei.
G.Skaistė perspėjo, kad tik „sunkesni“ sprendimai garantuos, jog biudžeto įplaukos, skirtos krašto apsaugai, bus stabilios.
„Gali dalį lėšų pasiskolinti iš Lietuvos gyventojų, kurie nori prisidėti prie krašto gynybos. Bet tam, kad galima būtų užtikrinti tvarų finansavimo būdą, reikia suprasti, kad tie poreikiai išliks dešimtmečiais, jie nesibaigs po dešimties metų“, – sakė ministrė.
„Visgi reikia priimti ir tam tikrus sunkesnius sprendimus, kurie garantuos, kad pajamos bus nuolatinės. Tam tikrą netolygų finansavimo poreikį galima padengti ir skolintomis lėšomis“, – kalbėjo ji.
Vyriausybė žada konkretesnius siūlymus gynybos finansavimui didinti pradėti rengti po mėnesio.
Šiuo metu finansavimas gynybai siekia 2,71 proc. BVP, tačiau kitąmet baigs galioti prievolė bankams mokėti solidarumo įnašą, o įprastas biudžetinis gynybos finansavimas siekia 2,52 proc. BVP.
