Ketvirtadienį apsilankiusi Varėnos rajono Vydenių gyvenvietėje, kur buvusioje pagrindinėje mokykloje apgyvendinta apie pusantro šimto migrantų, ministrė teigė įsitikinusi, kad gyvenimo sąlygos „tikrai geros“, o migrantai, siekiantys neteisėtai patekti į Lietuvą, „daugiau ir negalėtų tikėtis“.
„Manau, kad savivaldybė padarė viską, kad teritorija būtų saugi ir kad migrantai nevaikščiotų, kur jiems nepriklauso ir užtikrintų minimalias sąlygas. Tai ir yra – prašoma užtikrinti migrantams, kad nebūtų perteklinio komforto ir nebūtų noro ilgai apsistoti Lietuvoje ir apskritai čia pas mus keliauti“, – žurnalistams sakė ministrė.
„Visi turime susitarti, kad Lukašenkos kelionių pakete nėra įskaičiuota papildomo komforto ar vaizdo į vandenyną. Turime užtikrinti minimalius standartus, kiek yra poreikis, bet tikrai nenorime sudaryti sąlygų, į kurias norėtų keliauti“, – pridūrė ji.
G.Skaistė savo vizitu bei susitikimu su pasienio savivaldybių merais taip pat teigė norinti nusiųsti žinią, kad savivaldybės „nėra paliktos vienos kovoti su šita krize“ ir visos išlaidos bus kompensuotos.
„Iš valstybės rezervo tikrai bus finansuotos lėšos, kurios susijusios su migrantų išlaikymu ir tikrai nebus, kad vietos bendruomenė nukenčia dėl to, kad pasirinkta viena ar kita teritorija gyventi šiems žmonėms“, – tvirtino ji.
Pasak G.Skaistės, dviejų savaičių išlaidos už migrantų apgyvendinimą siekia 18–30 tūkst. eurų.
„Dabar esame sulaukę paraiškų iš trijų savivaldybių, kadangi yra kompensuojamos tik tos išlaidos, kurios yra patirtos. Pirmiausia sulaukiame sąskaitų faktūrų ir tik tada vyksta kompensavimas iš valstybės biudžeto“, – aiškino G.Skaistė.
„Čia dar nėra komunalinių išlaidų, kadangi jos yra mėnesio pabaigoje. Čia yra maitinimo, skalbimo, higienos išlaidos ir panašiai“, – pridūrė ministrė.
G.Skaistė sako gyventojų nusiskundimų neišgirdus.
„Bet tikrai turime suprasti, kad ne visos teritorijos yra vienodos ir kai kurie, kurie gyvena palapinėse, turbūt, tokio pasitenkinimo nejaučia, kaip čia, gyvendami teritorijoje, kurioje dar visai neseniai buvo mokykla, ir, turbūt, tos sąlygos dar yra pakankamai geros“, – sakė ministrė.
Lietuva pastaraisiais mėnesiais susiduria su ženkliai išaugusia neteisėta migracija per Baltarusiją, į šalį jau bandė patekti daugiau nei 2,3 tūkst. nelegalių migrantų, didžioji dalis jų sulaikyti liepą. Dauguma sulaikytųjų yra Artimųjų Rytų, Afrikos šalių piliečiai.
Dėl neteisėtų migrantų antplūdžio Lietuva yra paskelbusi ekstremalią situaciją, sustiprinusi sienos su Baltarusija apsaugą pasitelkdama tiek savo, tiek kitų šalių pareigūnus per agentūrą „Frontex“.
Lietuvos pareigūnai teigia, kad išaugę migracijos srautai yra organizuota Baltarusijos režimo akcija prieš Lietuvą. Įtampa tarp Minsko ir Vilniaus išaugo pernai po ginčijamų Baltarusijos prezidento rinkimų.
