„Šiandien po ilgų svarstymų ir konsultacijų su teisininkais ir po vakar gauto Valstybės tarnybos departamento išaiškinimo pasirašiau įsakymą, pagal kurį nuo rytojaus atleidžiu E. Bėrontą iš pareigų“, – BNS sakė Giedrius Surplys.
Praėjusią savaitę 15min rašė, kad Valstybės saugumo departamentas (VSD) žemės ūkio ministrui parašė raštą, kuriame pateikiami argumentai, kodėl E.Bėrontui neturėtų būti suteikiamas leidimas dirbti su slapta informacija.
Anot G.Surplio, atleisti E.Bėrontą užtruko, nes siekta išsiaiškinti, kad po teismų sprendimų nebūtų prielaidų jam grįžti į darbą.
„Iš tikrųjų VSD pažyma yra, tačiau sprendimą turiu priimti aš. Ta VSD pažyma buvo apskųsta teismui ir dėl to tiesiog nenorėjau pakartoti kitų ministrų klaidų, norėjau padaryti viską teisingai, kad atleidimas būtų visiškai teisėtas ir nesudarytų prielaidų žmogui vėl grįžti į darbą po teismo procesų“, – sakė G.Surplys.
Jis pridūrė, kad E.Bėrontą vertina kaip gerą vadybininką.
„Aš asmeniškai E.Bėrontą vertinu kaip gerą vadybininką, vadovą, sulaukiau labai daug atsiliepimų iš ūkininkų, kad jie jį palaiko, vakar sulaukėm ir NMA profsąjungų atstovų palaikymo“, – teigė ministras.
Kaip teigiama ŽŪM 15min atsiųstame atsakyme NMA direktorius pagal pareigybės aprašymą privalo turėti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyme „Slaptai“.
VSD atstovė spaudai Aurelija Katkuvienė anksčiau BNS sakė, kad rekomendacija žemės ūkio ministrui neleisti E.Bėrontui dirbti su įslaptinta informacija pateikta balandžio 29 dieną. VSD poziciją E.Bėrontas apskundė teismui.
Ministras BNS teigė neprisimenantis, kada tiksliai pasirašė raštą, kad E.Bėrontas negali dirbti su slapta informacija, tačiau teigė, kad tai padarė tą pačią arba kitą dieną po VSD pateikimo.
„E.Bėrontas tikrai neturėjo teisės dirbti su slapta informacija, aš buvau jam uždraudęs tą daryti, todėl neįžvelgiu grėsmės, kad jis tą mėnesį, kol aš priiminėjau sprendimą, dirbo“, – sakė jis.
NMA direktorius pagal pareigybę privalo turėti leidimą dirbti ar susipažinti su slapta informacija.
Anot G.Surplio, atleisti E.Bėrontą užtruko, nes siekta išsiaiškinti, kad po teismų sprendimų nebūtų prielaidų jam grįžti į darbą.
E.Bėrontas: VSD argumentai – niekiniai
Atleistas Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) vadovas E.Bėrontas pareiškė, kad Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymos turinys – niekinis. Be to, agentūra esą niekada nedirbo su slapta informacija.
„Politikai neturėtų mojuotis pažymomis ar rekomendacijomis, kurios tiesiog jau praėjusiame teismo procese yra išnagrinėtos ir naujų jokių aplinkybių, kurios leistų kažkuo abejoti, nėra, nes šįkart, ačiū Dievui, kad aš bent jau mačiau, turiu informacijos, kas yra parašyta ir esu su tuo supažindintas, galiu drąsiai teigti, kad čia niekiniai argumentai“, – BNS sakė E.Bėrontas.
Jis teigė ministro sprendimą jį atleisti skųsiąs teismui.
E.Bėrontas teigia manęs, kad jo teisė dirbti su įslaptina informacija buvo atstatyta dar pernai rugsėji, kai jis teismo sprendimu buvo sugrąžintas į darbą.
„Po teismo proceso jinai (teisė dirbti su slapta informacija – BNS) turėjo būti atstatyta, bet ministras teismo sprendimo 2018 metų rugsėjo 26 dienos neįvykdė. Apie tai aš sužinojau šiek tiek vėliau, maniau, kad tiesiog įsakymu atstatyta ir tiek“, – teigė jis.
Anot VSD atstovės Aurelijos Katkuvienės, E.Bėrontas nuo pat sugrąžinimo į darbą neturėjo teisės dirbti su įslaptinta informacija, nes vyko jo patikrinimas.
„Kol vyksta patikrinimo procedūra, tol žmogus neturi leidimo dirbti su įslaptinta informacija. Tai yra normali praktika, visuomet taip ir vykdavo“, – BNS sakė ji.
E.Bėrontas sako, kad jo vadovavimo laikotarpiu NMA nėra dirbusi su jokia slapta informacija.
„Juokingiausia tai, kad agentūra nuo 2014 metų, kai dirbu, nėra gavusi jokios informacijos. Agentūra neatlieka jokių ikiteisminių tyrimų, neatlieka jokios kontražvalgybos, nedirba su jokia slapta informacija. (...) Uždraudė dirbti su tuo, su kuo mes nedirbam“, – sakė jis.
E.Bėrontas sako, kad jo vadovavimo laikotarpiu NMA nėra dirbusi su jokia slapta informacija.
Buvo atleistas, bet vėliau grąžintas dirbti
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) neskundžiamu sprendimu E.Bėrontą į agentūros vadovo postą grąžino nuo pernai rugsėjo 28 dienos. Jam buvo priteisti 22,2 tūkst. eurų už priverstinį pravaikštos laiką.
Jo atleidimo iš pareigų istorija buvo ilga ir paini.
Praėjusiųjų metų sausio 4 dieną B.Markauskas nusprendė skirti jį dar vienai kadencijai. Žiniasklaidoje dėl to kilo triukšmas, mat paaiškėjo, kad E.Bėrontas – specialusis liudytojas Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) atliekamame tyrime, kurį plačiai aprašė 15min.
Šį sprendimą ėmus kritikuoti tiek premjerui Sauliui Skverneliui, tiek prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjams, įtampa ėmė augti ir aukščiausią tašką pasiekė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkui Ramūnui Karbauskiui išsakius nuomonę, kad jam visa tai atrodo neskaidru.
Tuomet B.Markauskas pradėjo pats abejoti savo sprendimu ir ėmė kalbėti, jog E.Bėrontas galbūt pasitrauks pats. Tačiau ministro įkalbinėjimus NMA vadovas atlaikė ir galiausiai sausio 17 dieną B.Markauskas pasirašė įsakymą dėl jo atleidimo.
Prieš skiriant į vadovaujamas pareigas NMA vadovo tinkamumą turi patikrinti STT. Taip įvyko ir E.Bėronto atveju – tarnyba B.Markauskui raštą apie E.Bėrontą atsiuntė lapkritį.
„Toje pažymoje tikrai nebuvo nieko tokio, dėl ko aš negalėčiau skirti E.Bėronto antrai kadencijai“, – sprendimą skirti E.Bėrontą dar vienai kadencijai delfi.lt gynė B.Markauskas.
Atleidimą tuometis ministras motyvavo iš STT gautoje antroje pažymoje esančiais duomenimis. Viešai B.Markauskas tuomet aiškino, kad antroji pažyma jam atvėrė akis.
Nenorėjęs trauktis E.Bėrontas ministro sprendimą jį atleisti apskundė teismui.
15min panagrinėjo neskundžiamą teismo sprendimą. Iš jo matyti, kad E.Bėrontas į vadovo postą grąžintas todėl, kad jis negalėjo būti atleistas sprendimą grindžiant Valstybės tarnybos įstatymo straipsniu, kurį į įsakymą dėl atleidimo įrašė žemės ūkio ministras Bronius Markauskas.
