Šaulių sąjungos narys apibūdina jausmus, apimančius pasakojant savo 1991-ųjų metų Sausio įvykių atsiminimus: „Pyktis. Pyktis ant tų veikėjų, kurie sukėlė žudynes.“ G.Trakimas apibūdina sutrikimą, jaučiamą tuo metu nesuvokiant, kaip tie įvykiai galėjo atsitikti, o tiksliau – kaip sovietų armija galėjo drįsti pulti beginklius žmones. Atsimindamas milžiniškas minias prie parlamento pastato, užsimena, jog turbūt ne vienas jis sau kėlė šiuos klausimus ir jautė būtinybę priešintis.
Pyktis. Pyktis ant tų veikėjų, kurie sukėlė žudynes.
G.Trakimas Sausio įvykių pradžią apibūdina kaip įtemptą laikotarpį. Žinia pasklido, jog tą lemtingą sausio 13-osios naktį įvyko puolimas prie Televizijos bokšto, tačiau niekas daugiau nebuvo aišku. Pirmoji pora, atėjusi prie Televizijos bokšto, G.Trakimui ir jo grupei, ginančiai trečiuosius rūmus, papasakojo apie įvykusias žudynes, žmonių sušaudymą. Tačiau tuo pat metu pradėjo sklisti balsai, jog tai tik provokacijos ir nieko panašaus neįvyko. Vis dėlto toliau nuo Televizijos bokšto atvykstantys žmonės patvirtino pirmosios poros pasakojimą.
„Tada buvo jaučiamas toks žmonių masės šurmulio solidarumas“ – apie tai, kas įvyko toliau, pasakoja G.Trakimas. Išgirsti televizijos bokšto įvykių pasakojimai žmonių minios neišsklaidė ir neįbaugino, atvirkščiai – dar labiau subūrė. Žmonių minios prie parlamento augo. Visi suvokė, jog tai, kas atsitiko prie Televizijos bokšto, gali atsitikti ir čia.
Visi suvokė, jog tai, kas atsitiko prie Televizijos bokšto, gali atsitikti ir čia.
G.Trakimas, atsimindamas Sausio 13-osios įvykių ištakas, pasakoja apie propagandinį dokumentinį filmą, žiūrėtą tų pačių metų pradžioje. Filme Lietuvos atkurta nepriklausomybė įvardijama kaip valstybės fašistinė revoliucija. Jis prisimena kaip brolis Kęstutis Trakimas, pažiūrėjęs dokumentinį filmą, pasakė: „Kažkas bus. Taip nesibaigs. Šitas dokumentinis filmas rengia Tarybų Sąjungos žmones kažkokiam įvykiui.“ Netrukus, grįžus į Vilnių, sparčiai pradėjo aiškėti, jog brolio pastebėjimas buvo tikslus. Tarybų Sąjungą palaikančios organizacijos „Jedinstvos“ mitingai prie Seimo rūmų paskatino G.Trakimą ir kolegas susiburti, vykti jų ginti. Nuo šio mitingo jie bei kartu susirinkę Sąjūdžio atstovai, nusprendė likti prie Seimo ir nuolat budėti.
Nuo sausio 8 iki pat 12 dienos G.Trakimas Seimo praktiškai nepaliko. Po keturių dienų nuolatinio budėjimo su vos kelių valandų miego pertraukomis, jis nusprendė grįžti namo šiek tiek pailsėti. Grįžęs namo ir besiruošdamas prigulti, išvydo šalia, į Viršuliškių pusę traukiančią didelę karinės technikos koloną.
„Aš dar nieko nesuvokiau. Miegas kažkaip praėjo, išsiblaškiau. Aš vėl sėdau prie televizoriaus žiūrėti ir faktiškai išgirdau pirmus šūvius kažkokius toli.“ G.Trakimas nieko nedelsdamas atsisveikino su šeima ir bėgte bėgo atgal link Seimo rūmų.
Nuo sausio 8 iki pat 12 dienos G.Trakimas Seimo praktiškai nepaliko.
Toliau G.Trakimas pasakoja apie armatūra apsiginklavusių Seimo rūmų ginti susirinkusiųjų ryžtą, narsą ir pasiruošimą aukotis vardan Lietuvos bei pasidalina tuo, ką turi saugoti jaunoji karta. Apie tai ir likusią pasakojimo dalį galite išgirsti paruoštame vaizdo įraše.
