G.Songaila BNS patvirtino, kad yra rengiamos Seimo nutarimo projekto pataisos dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą (KT).
Birželio viduryje Seimas nepritarė kreipimuisi, kurio siekta KT klausti, ar Konstitucijos nuostata, jog Seimo narys turi būti „nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei“, reiškia, kad „Seimo narys negali turėti užsienio valstybės dokumento, išduoto jam pagal tos valstybės įstatymus, kuris suteiktų Seimo nariui tam tikras politines, socialines, ekonomines ir kultūrines teises toje valstybėje“.
Asmuo, turintis kortą, įgauna teisę į nemokamą švietimą Lenkijoje, ūmios ligos atveju gali gauti būtiną medicinos pagalbą, turi teisę gauti 37 proc. nuolaidą geležinkelio bilietams, nemokamai lankytis valstybiniuose muziejuose.„Rengiame nutarimo pataisas, rugsėjį pateiksime ir žiūrėsime. Seimo nariai tuomet (birželio viduryje – BNS) sakė, kad nėra ko čia kreiptis, nes ir pats Seimas gali šį klausimą spręsti, taisyti situaciją. Aš sutinku, kad kartais per daug kreipiamasi į KT, bet šiuo atveju kreipimasis reikalingas“, – teigė G.Songaila.
Konservatoriaus teigimu, kai kurie Seimo nariai neteisingai suprato kreipimosi tikslą – jis nebuvo nukreiptas prieš vieną valstybę.
„Nutarime nebuvo įvardyta konkrečios kortos. Tai buvo logiškas klausimas, o dabar, manau, dėl klaidingai suvoktų motyvų jis nebuvo priimtas. Jis nebuvo nukreiptas prieš kažkokią valstybę, ten buvo keliamas klausimas apskritai dėl lojalumo“, – teigė Seimo narys.
Pasak Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovo, konservatoriaus Stasio Šedbaro, Seimui nepritarus kreipimuisi į KT, dabar dėl lenko kortos telieka kreiptis į Lenkijos valstybės institucijas. Tačiau, pasak parlamentaro, pusmečio įvykiai parodė, kad lenko korta nėra tokia jau didelė problema.
„Belieka apeliuoti į lenkų tam tikrą opiniją ir buvo lyg ir toks pritarimas, tačiau nuo žiemos, kai tos diskusijos buvo aktyvesnės, nieko ypatinga ten nevyko. Kad būtų kažkoks judėjimas tarp Lietuvos lenkų, tokios informacijos neturime, taigi galbūt tai nėra tokia didžiulė problema, kaip iš pradžių kalbėta. Jeigu ji ir toliau taip stipriai bus plėtojama, tai turės tam tikrą atspalvį mūsų tarptautiniams santykiams“, – sakė konservatorius.
Seimas siūlymą kreiptis į KT dėl vadinamosios lenko kortos suderinamumo su Seimo nario mandatu atmetė birželio viduryje.
G.Songaila aiškintis dėl lenko kortos suderinamumo su Seimo nario mandatu ėmėsi paaiškėjus, jog tokią kortą turi tuometis parlamentaras, o dabar Europos Parlamento narys, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderis Valdemaras Tomaševskis, dalyvavęs prezidento rinkimuose, bei kitas šios partijos atstovas Michalas Mackevičius.
„Lenko korta – tai dokumentas, patvirtinantis, jog esate lenkų kilmės. Ši korta savininkui suteikia Lenkijos Seime 2007 m. rugsėjo 7 d. įstatymu dėl Lenko kortos patvirtintas teises“, – rašoma oficialiame lankstinuke, kur pristatoma lenko korta.
Asmuo, turintis kortą, gali nemokamai gauti ilgalaikę vizą, legaliai dirbti Lenkijoje, gali vykdyti ūkinę veiklą tokiomis pat sąlygomis kaip Lenkijos piliečiai, turi teisę į nemokamą švietimą, ūmios ligos atveju gali gauti būtinąją medicinos pagalbą, turi teisę gauti 37 proc. nuolaidą geležinkelio bilietams, nemokamai lankytis valstybiniuose muziejuose, turi pirmumo teisę prašant finansinės paramos iš Lenkijos valstybės ir savivaldybės biudžeto skirto užsienyje gyvenantiems lenkams paremti.
Tuo pačiu Lenko kortą pristatančiame lankstinuke pabrėžiama, kad korta nėra pilietybė.
Lenko kortą gauna asmenys, kurie raštu pareiškia savo valią priklausyti lenkų tautai, galintys įrodyti, kad bent vienas iš tėvų, senelių, prosenelių buvo lenkų tautybės arba turėjo Lenkijos pilietybę, kurie pateikia raštišką užsienio lenkų arba polonijos organizacijos liudijimą, patvirtinantį aktyvią veiklą lenkų kultūros ir kalbos ar tautinių mažumų labui mažiausiai tris mėnesius.
