„Teismui ieškinys jau yra pateiktas. Juo motina sieks, kad apskrities komisijos sprendimas būtų peržiūrėtas teisminiame aparate, o išnaudojus visas vidaus, nacionalines priemones, bus kreipiamasi į Europos žmogaus teisių teismą. Taip pat ketiname pasinaudoti taisykle, pagal kurią Strasbūro teismo galime reikalauti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kad vaikas laikinai nebūtų perduotas nuolatiniams globėjams ir liktų pas laikinuosius globėjus, kol klausimas nebus išspręstas iki galo“, – sakė advokatė.
S.Latotinaitė atkreipė dėmesį, kad Gabrielius iš mamos jau pernai vasarą skubos tvarka buvo paimtas dėl abejotinų priežasčių, nes pagrindiniu argumentu buvo nurodyta, kad vaiką reikėjo skubiai paimti dėl to, kad motina turi ketinimų jį išvežti į Lietuvą.
Be to, pasak advokatės, vasario 19 d. Norvegijos Miorės ir Rumsdalės apskrities komisija neteisėtai vienbalsiai nusprendė motinystės teises iš G.Leščinskienės atimti.
S.Latotinaitės tvirtinimu, komisija neatsižvelgė nei į vaiko interesus, nei į jos išdėstytus teisinius argumentus.
„Byloje nurodytus trūkumus buvo galima ištaisyti pagalbos priemonėmis. Byloje nebuvo atlikta psichologo ekspertizė siekiant išsiaiškinti, ar motina geba pasirūpinti savo vaiku“, – dėstė ji.
Taip pat nebuvo atsižvelgta į siūlymus, kad vaikui geriau būtų augti su močiute Regina Stašiene Lietuvoje, su kitais stebimais globėjais Lietuvoje ar bent jau lietuvių kilmės globėjais Norvegijoje.
Dar daugiau, kaip teigė S.Latotinaitė, į vaiko nuomonę dėl savo gyvenimo apskritai nebuvo atsižvelgta.
Gabrieliui de facto nebuvo sudaryta galimybė turėti patikimą, vaikų teisių tarnybos neapmokamą asmenį, per kurį jis galėtų pareikšti nuomonę, išreikšti norus, ketinimus, planus.
„Gabrieliui de facto nebuvo sudaryta galimybė turėti patikimą, vaikų teisių tarnybos neapmokamą asmenį, per kurį jis galėtų pareikšti nuomonę, išreikšti norus, ketinimus, planus. Vietoj tokio asmens byloje komisija paskyrė asmenį vaiko nuomonei sužinoti, kuris pats prisipažino neturintis pakankamai kompetencijos apklausti vaiką. Taigi vadinamojoje vaiko gerovės byloje man visai neaišku, kaip buvo užtikrinti Gabrieliaus geriausi interesai, jeigu jiems niekas dorai nė neatstovavo“, – sakė S.Latotinaitė.
Pasak jos, buvo siūloma dėl Hagos konvencijos šioje byloje sudaryti individualią sutartį, tačiau tam taip pat nebuvo pritarta.
Užuot tai padariusi, komisija nutarė ne tik atimti motinystės teises iš G.Leščinskienės, leisti parinkti globėjus komunai, bet ir uždraudė motinai susitikti su sūnumi.
„Pirmiausia dėl to, kad yra rizika, kad vaiką vėl bus bandoma išvežti. Tačiau neatmetama, kad ateityje vėl bus galima matytis su mama, prižiūrint vaiko teisių specialistams, ir, neatmestina, policijai“, – teigė advokatė.
Pasak S.Latotinaitės, Norvegija šiuo metu iš Gabrieliaus yra atėmusi mamą, artimuosius, gimines, šaknis, teises į gimtąją kalbą, o tai yra nesuvokiama ir teisiškai nepateisinama.
Tuo tarpu Lietuva, anot S.Latotinaitės, jau ilgai bando šią situaciją keisti siūlydama pasirašyti dvišales sutartis, ratifikuoti vaikų teisių konvenciją, tačiau kol kas atsimušama, kaip į sieną.
„Mano žiniomis, Lietuvos politikai, Lietuvos institucijos ne kartą kreipėsi į Norvegijos institucijas, daug kartų nėra gavusios jokio atsakymo, o kartais gaudavo labai trumpus, bendro pobūdžio atsakymus, kurie nieko nepasakydavo. Ar Lietuvos piliečiai gauna realią pagalbą, tai geriausiai galėtų pasakyti jie patys. Tačiau mano žiniomis, jie neretai skundžiasi dėl to, kad pagalbos negauna. Kita vertus, žinau, kad ambasada, kiek gali, bando padėti suteikdama informaciją, pagalbą, tačiau pati nelabai gauna informaciją, nors numatyta ją gauti nedelsiant“, – sakė ji.
