G.Landsbergis patvirtino, kad 15min šią savaitę paskelbtas dokumentas yra tikras ir sakė jaučiantis pareigą paaiškinti daug kam ironiškas šypsenas sukėlusią idėją tapti žmonių partija, kuri esą yra visai nejuokinga.
Pasak jo, šios minties prasmė – tai noras ginti demokratiją ir būti arčiau žmonių. Kaip priešpriešą jis nurodė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą, kuri esą yra tik valdžios partija.
„Juos galima apibūdinti kaip valdžios partiją. Tai žmonės, kurie nori likti valdžioje ne dėl darbų, o dėl pačios valdžios“, – sakė jis.
G.Landsbergis kaip to pavyzdį nurodė valdančiųjų beatodairišką siekį rasti valstybės biudžete pinigų Lietuvos socialdemokratų darbo partijai.
„Tai yra partija, kuri bet kokia kaina siekia išlikti valdžioje“, – teigė G.Landsbergis.
Todėl jis tikino, kad visai normalu yra norėti būti žmonių pusėje ir vadintis žmonių partija, nes TS-LKD esą turi būti ta, kuri gins demokratiją. To pavyzdys, anot jo, yra ir partijos sprendimas atvirai rinktis kandidatą į prezidentus. Anot G.Landsbergio, tai yra tikra demokratijos šventė.
Abu pretendentai į partijos kandidatus prezidento rinkimuose – Seimo narė Ingrida Šimonytė ir diplomatas Vygaudas Ušackas šeštadienį prisistatė partijos tarybai.
V.Ušackas: aš už tradicinę šeimą
V.Ušackas savo kalboje daug kartų kartojo apie tai, kad jis nori būti žmonių prezidentas ir siekia laisviems žmonėms suteikti viltį.
V.Ušackas akcentavo, kad jis yra už tvirtą tradicinę šeimą, už kiekvieną laisvą, premjero Sauliaus Skvernelio ir „valstiečių“ draudimų nebijantį žmogų.
Vėliau žurnalistų klausiamas, ar tradicinę šeimą savo kalboje paminėjo norėdamas nubrėžti skirtį tarp savęs ir I.Šimonytės, teigė nežinantis konkurentės požiūrio vertybiniais klausimais.
Daug priekaištų dėl tariamo prorusiškumo sulaukęs kandidatas tvirtino, kad jis yra už tvirtą NATO ir ES, už didesnę Rytų partnerystės šalių integraciją.
„Aš esu už principingą ir išmintingą užsienio politiką“, – teigė jis, pridurdamas, kad Lietuvai reikia draugų ir Rytuose, ir Vakaruose.
Jis tikino, kad Ukraina yra be galo svarbi Lietuvai, nes joje pasikeitusi situacija gali keisti situaciją ir Rusijoje.
„Jei Ukraina pasikeis, tai turės didelį poveikį ir Rusijai, – dėstė V.Ušackas. – Nieko nėra amžino. Putinas irgi nėra amžinas“, – pridūrė jis.
V.Ušackas, primename, dėl partijos kolegos Žygimanto Pavilionio pasisakymų apie jį buvo kreipęsis į partijos vadovybę, Ž.Pavilionis sulaukė įspėjimo, tačiau V.Ušackui to nepakako – jis pareikavo G.Landsbergio aiškaus pasisakymo ta tema. G.Landsbergis kandidatui atsakė asmeniškai ir atsakymo viešinti neketina.
Pasak jo, partijos pirmininko užduotis yra viena – sudaryti abiem kandidatams vienodas sąlygas bendrauti su partijos nariais, skyriais, atsakyti į kylančius klausimus.
„Tačiau, jeigu, pavyzdžiui, partiečiai, ne tik vienas, bet ir daugiau, kelia klausimus tiems dalyviams, mano supratimu, jų pareiga yra į tuos klausimus atsakyti“, – žurnalistams teigė G.Landsbergis.
Jis tikino kol kas nematantis grėsmių, kad partijos kandidato rinkimuose gali dalyvauti pernelyg daug nepartinių. Esą dabar tikslas yra padidinti visuomenės susidomėjimą šiais rinkimais.
„Abu kandidatai iškelti partijoje, labai aiškiai susieti su partija, patys tai deklaruojantys, aš stebėčiausi, jei partija būtų nepatenkinta kokia nors rinkimų baigtimi, kai abu kandidatai yra partijos skyrių iškelti“, – sakė TS-LKD pirmininkas.
I.Šimonytė: daugiau nebeverksiu
Tuo tarpu I.Šimonytė tikino, kad jos tapimas kandidate tikrai nebuvo planuotas, tačiau esą burtas jau mestas ir apie praeitį ir abejones kalbėti nebėra ko.
„Toliau nebeverksiu, imu vėliavą ir einu į priekį“, – sakė I.Šimonytė.
Ji pasidžiaugė, kad partija nutarė rengti atvirus kandidato rinkimus, nors pripažino iš pradžių tokia idėja abejojusi. Vis dėlto galiausiai I.Šimonytė sakė pakeitusi nuomonę, nes pamatė, jog šie rinkimai išties sudomino visuomenę, kurią daug kas nori atgrasyti nuo politikos.
„Bet kokia demokratijos šventė, kuri gali sudominti žmones politiniu veiksmu, yra savaime gėrybė“, – teigė ji.
Vis dėlto I.Šmonytė kritikavo daugybę strategijų, daugybę šūkių apie laiminčią Lietuvą, lozungų kurie visgi netampa realybe, nes vis nerandama kažkokia svirtis.
„Mes nerandame, kas realybe paverstų visas strategijas, visus norus. Mes turime atrasti svirtį, kurią turime pajudinti, kad viskas pajudėtų iš mirties taško“, – kalbėjo ji.
V.Landsbergis pliekė visuomeninius komitetus
Tačiau prie mikrofono stojęs Vytautas Landsbergis pareiškė bijantis, kad demokratijos švente pavadintą posėdį gali sugadinti primindamas, kokios grėsmės pasaulyje ir Europoje kyla demokratijai.
„Yra ne tik dvi Lietuvos, bet ir dvi Europos, dvi žmonijos. Yra dvi viltys. Viena paprasta: taika bus. Kai kas iš to šaiposi, nes tuo pačiu metu vyksta karas. (...) Kita viltis yra: tvarka bus. Tvarka bus. Ir tai yra ne pirmi metai, o gal visas dvidešimtasis šimtmetis, gal net nuo Antikos tokia mintis. (...) Štai Vladimiras Vladimirovičius nutarė, kad taiką galima primesti, kad ji gali būti prievartinė“, – kalbėjo V.Landsbergis.
Pasak jo, reikia nutarti, ko iš tiesų reikia – taikos ar tvarkos.
V.Landsbergis tikino, kad pasirinkime svarbūs ne tik prezidento, bet ir savivaldos rinkimai, kuriuose esą netempiantys iki pergalės valdžios „kolūkiečiai“ ėmėsi kurti gaujeles ir komitetėlius, kurie gali naudotis neapskaitomais pinigais.
„Matome iššūkius ir šiandien mūsų šalies reikaluose. Galbūt valdantieji, vadinami valstiečiai ar kolūkiečiai, jie netempia tose savivaldybių rinkimų varžybose kaip partija, ir nori tas varžybas pakeisti į būrelių, komitetėlių, savo chebručių varžybas. Jie nori diskredituoti partijas, išmesti. Yra pavojus, kad visa parlamentinė demokratinė partija bus atmesta, vietoj jos bus gaujelių demokratija“, – kalbėjo V.Landsbergis.
„Mes einame į pinigų valdžios idealą“, – pridūrė jis.
V.Landsbergis kalbėjo kad anksčiau panašūs būreliai vadinosi „tulpiniais“ ar „daktarais“ ir kartais taip pat išstodavo viešai palaikydami vieną ar kitą politinę jėgą.
„Mes turėjome tulpinių nuo tokio kvartalo, daktarų ir visokias kitokias partijas, kurios kartais net pakildavo į viešąjį lygmenį, paskelbdamos, ką jos remia“, – dėstė V.Landsbergis pridurdamas, kad tokios grupuotės iškyla tik tada, kai byra tradicinė sistema.
Be to, pasak V.Landsbergio, gal reikėtų parlamentą pervadinti tiesioginiu vertiniu „kalbykla“, bet, pagal paskutines aktualijas, esą labiau jau tikrų vardas „pirkykla“, nes Seime esą vyksta akivaizdus pritarėjų papirkinėjimas.
V.Landsbergis tikino, kad konservatoriai turi nepasiduoti kalboms, kad partijos neturi ateities, ir turi likti labai reiklūs sau. Pirmiausia, nepasiduoti norui burti ar remti gaujeles, net ir tada, kai politiniai kaimynai būtent tuo ketina užsiimti.
„Atvirumas, už kurį mes dabar esame, turėtų reikšti, kad mes norime praplėsti mąstančią partiją, bet nepraplėsti rėkiančiais, nes tada mes griausime tą dualizmą, kuriame dar gali būti vilties“, – teigė jis.
A.Kubilius: nesugadinkime šventės patys
Apeliuodamas į tai, kad konservatorių remiamas kandidatas prezidento rinkimuose laimėjo dvejus iš eilės rinkimus, Andrius Kubilius kvietė kolegas neatsipalaiduoti ir į rinkimus žvelgti labai rimtai ir patiems nesugadinti demokratijos šventės.
„Demokratijos šventė yra toks daiktas, kurį reikia saugoti ir branginti, nes šventę galima labai lengvai sugadinti ir galime sugadinti patys savo veiksmais, nereiks nė kokio kito nedraugo“, – teigė A.Kubilius.
Pasak jo, dabar tiek Lietuvai, tiek Europai kyla daug iššūkių dėl demokratijos, o Lietuvoje valdžia labai silpna, todėl bandydama sustiprėti eina kariauti su visais.
„Aš matau visus klasikinius silpnos valdžios požymius. Ką daro silpna valdžia? Eina kariauti su visais. Pažiūrėkime į Putino metodus – tai lygiai tas pats. Bijo opozicijos, tai eina su ja kariauti“, – teigė jis.
Pasak A.Kubiliaus, konservatoriai dėl tos kovos visai nesijaudina ir nebijo. Tačiau mato tikslą stoti demokratijos gynybon.
„Ar mes tikrai europiečiai? Ar mes dar esame gyvybinga demokratija?“ – retoriškai klausė jis.