„Yra akivaizdūs pažeidimai, dėl to, kad pavojingos atliekos negali būti kaupiamos po atviru dangumi, jos gali būti kaupiamos ir išvežamos tik įkrovimo ar pervežimo laikui ar momentui. Kitas dalykas, labai daug daug nepažymėtų konteinerių su skystomis medžiagomis, tai apsunkina gesinimo darbus, identifikavimą, ar tai sprogios medžiagos, ar ne“, – penktadienį spaudos konferencijoje gaisravietėje Kaune sakė S.Gentvilas.
Anot jo, bendrovėje „Žalvaris“, kuri yra pavojingų atliekų tvarkytoja, vienu metu gali būti 8,5 tūkstančio tonų atliekų, maždaug pusė jų gali būti pavojingos.
Pasak jo, po 2019 metais kilusio didelio gaisro Alytuje, įmonėje „Ekologistika“, kur degė padangos, ministerija buvo įvedusi pakeitimų tokių atliekas kaupiančių ir tvarkančių įmonių veiklai.
„Po „Ekologistikos“ gaisro yra padarytos labai aiškios išvados, tokios įmonės kaip ši ir visi kiti atliekų tvarkytojai turi turėti bankines garantijas, draudimus. Ši įmonė turi garantijas 625 tūkst. eurų, tuo atveju, jei bankrutuotų, nesusitvarkytų ar būtų atimtas leidimas. Papildomai turi civilinės atsakomybės garantiją dėl žalos tretiesiems asmenims, to nebuvo iki šių metų gegužės. Pareikalavome, visos atliekų tvarkymo įmonės tai turi“, – sakė S.Gentvilas.
Anot jo, pakeitimai leido apsidrausti, kad nesusikurtų toks verslo modelis, „kad įmonės galėtų įsikurti susirinkdamos atliekas ir staiga baigtų veiklą“, „įsikurtų tam, kad sudegtų“. Tokių prielaidų šiuo atveju, S.Gentvilo teigimu, nėra.
Užteršti gruntiniai vandenys
Žala gamtai ir gyventojams, pasak aplinkos ministro, tikrai yra padaryta: sudegė viduje esantys lakai, tepalai ir panašiai. Tačiau oras Kaune iš esmės yra saugus, nuo gaisro nepasikeitęs.
„Tarša yra padaryta gruntiniams vandenims, tyrimus ima geologijos tarnyba, „Kauno vandenys“ operatyviai užkimšo išleistuvus, Aplinkos apsaugos agentūra paėmė tyrimus tiek čia iš gruntinių vandenų, tiek Kauno mariose, tiek kitur. Kietųjų dalelių kiekis ir dulkėtumas šiaip pastaruoju metu lauke yra labai padidėjęs, nes sausi orai, mažai lietaus. Todėl gyventojams rekomenduojame šiaip kuo mažiau būti lauke“, – sakė aplinkos ministras.
Kokia galėtų būti gamtai padaryta žala, paaiškės atlikus vandens, dirvožemio ir kitus tyrimus. Pasak S.Gentvilo, žala skaičiuojama nuo išmestų teršalų.
„Tikrai nėra akivaizdžios taršos, kad kažkas plauktų, kaip Alytaus atveju, kai reikėjo į Nemuną išleisti“, – sakė ministras.
Žalos paskaičiavimas užtruks
Pasak Aplinkos apsaugos departamento direktorius Giedriaus Kadziausko, kuriam ugniagesių gaisrininkų susitelkimas šiuo atveju padarė didžiulį įspūdį, gaisro padarytos žalos paskaičiavimui prireiks kelių mėnesių.
„Yra du, trys mėnesiai šiam darbui atlikti, todėl šiandien pasakyti, kokio dydžio žalą galime prognozuoti, labai sudėtinga“, – sakė direktorius.
Anot jo, į orą galėjo išsiskirti skirtingų medžiagų, nes degė tiek pavojingos, tiek nepavojingos atliekos.
„Pirmiausia, degė nepavojingos atliekos, kartonas ir plastikas, ir degė dalis pavojingų sukauptų atliekų. Turime informacijos, kad dalis naftos produktais užterštų atliekų, lakų, kitų pavojingų medžiagų. Tai įprasta puokštė tų blogųjų medžiagų, kurios paprastai išskiria – kietosios dalelės, suodžiai, azoto, sieros oksidai, lakiosios medžiagos. Dabar Aplinkos apsaugos agentūros stotelėse nefiksuojam (taršos – aut. past.)“, – teigė G.Kadziauskas.
Anot jo, „Žalvario“ įmonė yra priskirta didelės rizikos grupei ir patikrinimai atliekami reguliariai, dukart per metus, o gavus papildomos informacijos – ir dažniau.
„Per pastaruosius trejus metus įmonė tikrinta 11 kartų, keturiais atvejais rasti įvairūs pažeidimai. Jie ištaisomi. Ištaisyti ir pastarojo patikrinimo metu užfiksuoti pažeidimai, bet reikia pripažinti, kad čia, mūsų vertinimu ir mūsų skalėje, tai vienos iš tų įmonių, kurios potencialiai rizikingos ir gali atnešti žalos. Mūsų rizikos vertinimo sistema skatina jas tikrinti“, – teigė G.Kadziauskas.
Per pastaruosius trejus metus įmonė tikrinta 11 kartų.
Anot jo, kokie tiksliai pažeidimai padaryti ir ar atliekos laikytos pažeidžiant reikalavimus, parodys dėl gaisro pradėtas neplaninis patikrinimas.
„Šitie pažeidimai, kurie galėjo būti, buvo fiksuoti gaisro metu, naktį. Tiksliai, kokie tie pažeidimai yra, matysime po šiandien ir rytoj atliekamo neplaninio patikrinimo, turėsime tikresnį vaizdą“, – kalbėjo direktorius.
Ar tokios įmonės turi būti mieste?
Po gaisro „Žalvario“ antrinių atliekų rūšiavimo patalpose Kaune vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė abejoja, ar tokie objektai gali būti gyvenamosiose vietovėse.
„Kalbant apie ateitį, tai pirmas dalykas ar tokie objektai gali būti gyvenamosiose teritorijose. Kitas klausimas – prevencijos, kuriai priešgaisrinė apsauga skiria didelį dėmesį. Šis objektas buvo tikrintas, buvo nustatyti tam tikri pažeidimai, jie buvo išspręsti tos įmonės“, – penktadienį sakė ministrė, patikinusi, kad sunku pasakyti, kokios buvo gaisro kilimo priežastys – gali būti tyčiniai veiksmai ar netyčinė veikla.
Pasak jos, „Ekologistikos“ gaisro metu išmoktos pamokos leido šįkart sureaguoti geriau ir greičiau.
Gesino 45 ugniagesiai
Spaudos konferencijoje, skirtoje aptarti gaisro gesinimo procesą, padarinius ir tolimesnius veiksmus, dalyvavo ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktorius Saulius Greičius, direktoriaus pavaduotojas Giedrius Sakalinskas, gaisro gesinimo vadovas Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Pajėgų valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Nerijus Spancerna.
S.Greičiaus teigimu, gaisras buvo likviduotas 13.42 valandą, gaisro vietoje dirbo iki 45 ugniagesių, nuo septynių iki dešimties autocisternų. Tai buvo išties įtempta naktis ugniagesiams gelbėtojams.
Šiuo metu, anot jo, gaisro vietoje dar dirba 20 žmonių – vykdomi baigiamieji darbai, „perkasama masė“.
„Buvo permestos pajėgos ir iš kitų miestų, atvyko ugniagesiai iš Šiaulių, Jonavos, Elektrėnų, Prienų. Tikrai ta operacija buvo pakankamai sudėtinga. Dėl pakankamai geranoriško įmonės („Žalvario“ – aut. past.) administracijos bendradarbiavimo pavyko identifikuoti tuos pavojingiausius taškus, tarša turbūt galėjo būti gerokai didesnė. Buvo pasirengta ir didesniam scenarijui – vandens tiekimui iš Kauno marių“, – sakė PAGD direktorius.
PAGD vadas sakė, kad visi gaisrą gesinę ugniagesiai yra sveiki, dirbo savęs negailėdami, gal šiek tiek pervertino savo jėgas – vienas iš jų patyrė šilumos smūgį, tačiau po apžiūros buvo išleistas.
Departamento direktorius aiškių priežasčių, kodėl kilo gaisras neįvardino.
Pasak jo, dar prieš gaisrą „Žalvaryje“ buvo fiksuojami priešgaisrinės saugos pažeidimai, bet jie „tikrai nebuvo tokie, kurie sukeltų gaisrą“.
„Šiandien, kadangi yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, nenorėčiau kelti jokių versijų, yra labai sudėtinga pasakyti, kokios buvo priežastys, kas jas sukėlė, gali būti tyčiniai veiksmai, netyčinė veikla, aš manau, kad tyrimas parodys ir tai leis geriau įvertinti situaciją“, – sakė pareigūnas.
Pasak jo, per metus, vykdant priešgaisrinę priežiūrą, patikrinama Lietuvoje virš 8 tūkst. objektų. Pernai tikrinamuose objektuose gaisrų kilo tik 1,84 proc.
PAGD vadas pabrėžė, kad pirma reikia skambinti 112, o tuomet bandyti patiems gesinti gaisrą, nes kelios minutės, esant vėjui ir degant kartonui – itin reikšmingos. Į vietą iš pradžių atvyko negausios ugniagesių gelbėtojų pajėgos, bet jos iškart pamatė, kad dega ne šiaip šiukšlės – degė visas pastatas ir visas kiemas.
Bendrovė, anot jo, dėjo visas pastangas, bendradarbiavo, todėl pavyko išvengti daug baisesnių pasekmių.
Vienas sudėtingesnių gaisrų
Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pajėgų valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto N.Spancernos teigimu, gaisrą gesinusiems pareigūnams prireikė ne mažiau 60 deguonies balionų. Sprogimai buvo girdėti dėl statinių su tepalais – temperatūra buvo labai didelė.
Gaisrą gesinusiems ugniagesiams gelbėtojams leista pailsėti kas 4 valandas – iškvėpuodavo 4 oro balionus (balionas dirbant išsikvėpuoja per 15 minučių) ir eidavo ilsėtis. Pripūsti balionų važiuota 4-6 kartus.
„Asmeniškai man teko sudėtingesniame dalyvauti, bet šis gaisras – nepaprastas, ganėtinai sudėtingas, nes plotas didelis“, – prisipažino gaisro gesinimui vadovavęs N.Spancerna.
Gesino ir įmonės darbuotojai
Spaudos konferencijoje dalyvavęs „Žalvario“ direktorius Vitoldas Sapožnikovas dėkojo ugniagesiams gelbėtojams už greitą reagavimą, kad vyko bendradarbiavimas su atvykusiais įmonės darbuotojais – šių gaisravietėje naktį plušėjo 5 ar 6.
„Mūsų technika, kurią išgelbėjome, padėjo vėliau sustabdyti gaisrą kartu dirbant“, – tikino įmonės vadovas.
Iš viso įmonės patalpos užima 11 tūkst. kv. m.
2,5 kv. m ploto angaras, kuriame buvo rūšiuojamos antrinės žaliavos – plastikas ir kartonas, sudegė visiškai. Stipriai nukentėjo 1,2 tūkst. kv. m sandėlio, kuriame buvo saugomos pavojingos atliekos. Kitos patalpos tik aprūko, iki administracinio pastato ugnis neišplito.
„Židinys buvo kur antrinės atliekos, tas labiausiai stebina. Laukiame tyrimo išvados, ten pati nepavojingiausia vieta mūsų įmonėje, pačios nepavojingiausios atliekos. Užsidegė kartonas supresuotas, patys nesuprantame. Labai tikimės iš ikiteisminio tyrimo, ypač ugniagesių tyrimo, paaiškės, kodėl būtent toje vietoje įvyko. Nenorėčiau tikėti, kad tai buvo padegimas“, – stebėjosi įmonės vadovas, pasak kurio, negalėjo kartone būti ir jokių degių priemaišų, nes atliekos rūšiuojamos.
Anot jo, minėtoje vietoje nėra pavojingų mechanizmų, jie neveikė. Alyvos zona nebuvo pasiekta.
„17 valandą viskas buvo uždaryta, darbuotojai išėję, rūkymo vietos yra tikrai kitur, nenoriu tikėt net, kad tai galėjo būt cigaretės numetimas“, – teigė V.Sapožnikovas.
Nenorėčiau tikėti, kad tai buvo padegimas.
Gaisras, pasak įmonės vadovo, buvo pastebėtas apsaugos darbuotojo ir išplito akimirksniu.
„Turim apsaugą, suveikus signalizacijai pamatė, kad rūksta dūmai, gaisras prasidėjo nuo 300 kg supresuoto kartono. Pagal procedūrą ėjo gesint su gesintuvu savarankiškai, bet plitimas buvo neįtikėtinai greitas. Pamatė, kad nesusitvarkys, skambino į pagalbos centrą, gaisrininkai atvyko gana greitai“, – kalbėjo V.Sapožnikovas.
Išvalys teritoriją per dvi dienas
Anot „Žalvario“ vadovo, jau po septynių minučių į įmonę pirmieji atvyko darbuotojai – operatoriai, vairuotojai, kurie išgelbėjo šalia angaro, kur kilo gaisras, buvusį transportą, techniką. Viena transporto priemonė buvo išgelbėta ir iš vidaus. Šios technikos dėka pavyko išvežti atokiau kai kurias pavojingas atliekas. Jų, tokių kaip filtrinė medžiaga automobilių filtrams, įmonė turi teisę rinkti apie 200 rūšių.
Kitos savaitės pradžioje, anot jo, turėtų viskas būti likviduota, išsiurbtas vanduo iš sistemos – žalos gamtai papildomos nebebus.
Per 2 dienas turėtų būti išvalyta ir įmonės teritorija. Tuomet prasidės sandėlių atstatymai.
V.Sapožnikovo teigimu, tai pirmas tokio dydžio gaisras įmonėje, o anksčiau kilusius nedidelius užsidegimus suvaldydavo pati bendrovė – turi savus hidrantus ir švirkštus.
Per 2 dienas turėtų būti išvalyta ir įmonės teritorija.
Pasak jo, lyginti šio gaisro su gaisru Alytaus „Ekologistikoje“ negalima, nes šiuo atveju viskas buvo užgesinta labai greitai.
Pažeidimai, anot jo, fiksuoti chaose dėl gaisro, nes medžiagos buvo vežamos, maišomos, tempiamos.
„Dėl kitų tikrai mes nesiginčysim, jie bus įvardyti“, – žadėjo įmonės vadovas.
Automatinė gesinimo sistema „Žalvaryje“ nebuvo taikoma, bet, pasak V.Sapožnikovo, bus įrengta ateityje – akivaizdu, kad tą reikia padaryti.
„Žalvario“ nuostoliai – ne tik visiškai sudegę ar apdegę pastatai. Užsiliepsnojusios ir ugnies sunaikintos popieriaus ir plastiko atliekos buvo vertę rinkoje turinčios žaliavos. Apytiksliais skaičiavimais, sudegusios 135 tonos popieriaus ir 250 tonų plastiko žaliavų rinkoje gali būti vertos 160 tūkst. eurų.
Degė 10 tūkst. kv. m plotas
Rugpjūčio 25 dienos vakarą gausios ugniagesių pajėgos skubėjo į Palemono gatvę – pranešta apie gaisrą atliekų perdirbimo įmonės „Žalvaris“ patalpose. Girdėjosi sprogimai. Kauno gyventojai gavo įspėjamuosius pranešimus apie galimą oro taršą.
Degimo plotas sudarė apie 10 tūkst. kv. m, degė visuose trijuose gamybiniuose cechuose esančios pavojingos atliekos: senos antrinių žaliavų pakuotės, įvairūs tepalai talpyklose, panaudoti filtrai.
Ugnį gesino 10 automobilinių cisternų, dirbo apie 40 ugniagesių gelbėtojų.
Kilusio gaisro priežastis kol kas nėra aiški. Naktį jis buvo suvaldytas, penktadienio rytą buvo atliekami baigiamieji darbai, o aplinkosaugininkai pradėjo tyrimą ir ėmėsi vertinti žalą aplinkai.
Įvykio vietoje dirbo mobili oro kokybės matavimo stotis, vykdytas aplinkos oro teršalų sklaidos modeliavimas. Penktadienio rytą Aplinkos apsaugos agentūra skelbė, kad kietųjų dalelių teršalų koncentracijos ore netoli gaisro židinio yra padidėjusios.
KTU mokslininkė Violeta Kaunelienė perspėjo, kad į orą galėjo išsiskirti ypatingai pavojingi teršalai.
Pradėjo tyrimą
Kauno apygardos prokuratūra pranešė pradėjusi ikiteisminį tyrimą (pagal Baudžiamojo kodekso 270 straipsnio 2 dalį).
Dėl galimai pažeistų teisės aktų nustatytos aplinkos apsaugos, statinių, kuriuose saugomos pavojingos medžiagos, priežiūros ir naudojimo taisyklių pažeidimų galėjo būti padaryta didelė žala žmonėms ir gamtinei aplinkai.
Tyrimo metu bus siekiama išsiaiškinti gaisro kilmės priežastis, padarytą žalos dydį bei asmenis, kurių veiksmai, arba priešingai – neveikimas, tiesiogiai sietinas su kilusiu gaisru ir jo pasekmėmis.
Tyrimą, siekiant nustatyti žalą žmonėms bei aplinkai, pradėjo ir Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai.
„Žalvario“ direktorius Vitoldas Sapožnikovas įvardijo, kad „dėl kol kas nenustatytų priežasčių užsiliepsnojo nepavojingosios antrinės popieriaus ir plėvelės atliekos“.
Pasak jo, gaisro metu žmonės nenukentėjo, o įmonės veikla nėra sustabdyta. Gaisro nuostoliai įmonei tikslinami. Penktadienio vidurdienį ženklių oro kokybės pakeitimų Kauno mieste ir aplinkinėse gyvenvietėse neva nėra nustatyta.
„Žalvaris“ yra viena didžiausių ir ilgiausiai veikiančių pramonės atliekų tvarkymo įmonių Lietuvoje ir lyderiaujanti šio sektoriaus bendrovė Baltijos šalyse. Bendrovei priklauso 10 atliekų surinkimo ir tvarkymo padalinių, įmonė aptarnauja daugiau nei 4 000 klientų visoje šalyje. „Žalvaryje“ dirba 150 darbuotojų, iš kurių 60 – įvairių sričių specialistai, įskaitant 11 darbuotojų, teikiančių aplinkosauginės dokumentacijos rengimo, audito, atliekų apskaitos bei konsultavimo paslaugas.
Tarša dėl gaisro Kaune – dažna
Per pastaruosius kelerius metus Kaune tai – ne pirmas gaisras įmonės teritorijoje, kuomet baimintasi dėl pasklidusios didelės oro taršos.
Štai 2020 metų liepą užsidegė UAB „FPI Baltic“, užsiimančios minkštųjų ir korpusinių baldų viešbučiams, laivams ir namams gamyba, sandėlis. Gaisro metu degė metalinių konstrukcijų, padengtų daugiasluoksnėmis plokštėmis, įmonės sandėlis, užimantis apie 4000 kv. m plotą.
2021 metų gegužę Kauno R.Kalantos gatvėje užsiliepsnojo metalo laužo supirktuvėje UAB „Baltic Metal“ buvusi metalo laužo krūva.
Įmonės aikštelėje, atviroje teritorijoje, degė utilizuoti skirto metalo atliekų degiosios dalys, supresuotos ir sukrautos 2000 kv. m dydžio ir 13 m aukščio plote, didžioji dalis – automobilių salonai.
Dūmuose paskendo dalis miesto. Įvykio įkarštyje kauniečiai ėmė piktintis oro, kuriuo kvėpuoja, tarša, o aplinkui šį laužyną įsikūrę gyventojai nepraleido progos priminti, jog tokiai kaimynystei niekuomet nepritarė. Mokslininkai ir tuomet perspėjo, kad tokie dūmai – itin pavojingi.
Negana to, gesinimo vanduo ėmė tekėti su tepalais į Nemuną.
AAD dar tų pačių metų sausį–kovą buvo atlikęs neplaninį įmonės patikrinimą. Už nustatytus pažeidimus buvo pritaikytos sankcijos, pažeidimai pašalinti.
Šių metų liepą kilo gaisras „Kauno baldų“ pastate Kauno Drobės gatvėje. Taip pat pranešta apie padidėjusią oro taršą, kauniečiams patarta neiti į lauką.
Skelbta ir apie aukščiausio lygio reagavimą bei pavojų, nes šalia gaisro židinio buvo pavojingų cheminių medžiagų, taip pat ir skysto azoto talpyklų.
Vietoje dirbo daugiau nei 10 autocisternų.
Gaisro metu išdegė baldų gamybos įmonės pastato antrame aukšte buvusi produkcija bei 50x36 m dydžio gamybinės patalpos, trečiame aukšte 50x36 m plote buvusi produkcija, aprūko ir apdegė pastato 4 aukšto langai bei patalpos, apgadinta apie 2000 kv. m. plote buvusios produkcijos.
