Apie naują politinį sezoną, ko iš jo laukti ir tikėtis, kaip atrodys Vyriausybės, Seimo ir prezidento darbas, laidoje „15/15“ ketvirtadienį kalbėjo Mykolo Romerio universiteto lektorė Rima Urbonaitė ir Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius.
-
Sunkumų akivaizdoje valdantiesiems – vėl kritika ir dėl arogancijos, jie atkerta suprantantys žmonių godas
-
R.Karbauskis: manau, kad prezidentas, kuris atsako už užsienio politiką, dabar už galvos susiėmęs
-
G.Landsbergis kreipėsi į konservatorius: negaliu pažadėti lengvų metų, bet atlaikysime
-
V.Blinkevičiūtė apie G.Landsbergio žodžius, kad išgyvensime: skamba ganėtinai ciniškai ir nepagarbiai
-
Seimas grįžta į darbą: nepaisant sunkių laikų, vėl bus visko – ir populizmo, ir dramatizmo, ir pykčių
Strateginių sprendimų gal nebebus
– Pirmiausia norėčiau pradėti nuo pirmojo klausimo – koks gi bus tas politinis sezonas, turint minty, kad gyvename ypatingos krizės sąlygomis?
Nors pastaraisiais metais krizės – nuo COVID-19, nelegalios migracijos, karo Ukrainoje – kaip ir ne naujiena, bet ši – ypatinga, nes veikia kiekvieną ir individualiai, ir bendrai kaip valstybę.
Tai kaip šitame fone, pone Baltrukevičiau, atrodo viskas?
M.Baltrukevičius: Tiesiog turėsim dar vieną politinį sezoną gaisrų gesinimui.
Aišku, dabar jau matyti, kad esminis klausimas bus energijos kaina, šildymo sezonas prasideda, pirminiai Vyriausybės planai, kaip strateginiu lygmeniu viskas turėtų atrodyti, patvirtinti.
Vėl matome, kad labai realu, kad bus bent trečias kartas Lietuvos istorijoje, kada dešiniųjų kadencijos žmonėms bus labiausiai susijusios su tuo, kad sudėtingas finansinis laikotarpis.
Jeigu tai, kas dabar svarstoma, galiausiai ir bus įgyvendinta, tai tame plane labai trūksta elementaraus socialinio jautrumo, nes pirmiausia žiūrima į tai, kad institucijos sutaupytų pinigų, o, pavyzdžiui, tai, kad žmonėms, kurie dirbs iš namų, elektros, vandens sąskaitos pakils, kad ne visi turi tinkamas sąlygas – tai tokie dalykai vėl pražiūrimi.
Aš manau, kad nereikia tikėtis kažkokių didelių strateginių sprendimų, kažkokių tokių dalykų, kurie sukurtų tokį labiau teigiamą paveldą šitos Vyriausybės, kad galėtume apie šitos sesijos sprendimus pasakyti, kad taip, mes dėl šito atsiminsime Vyriausybę, daugiau visgi bus gaisrų gesinimo laikas.
– Ar sutiktumėte, ponia Urbonaite?
R.Urbonaitė: Deja, tenka sutikti. „Deja“ ne dėl to, kad kažkaip čia būtų kažkas neteisus, bet aš labai gerai prisimenu, kai daugiau negu prieš pusmetį Ingrida Šimonytė kalbėjo, kad šita rudens sesija yra paskutinė sesija.
Paskutinė sesija daryti reformoms, kurias Vyriausybė buvo suprogramavusi sau, apsibrėžusi ir kurios buvo kaip prioritetai nustatyti tada, kada Vyriausybė pradėjo darbą.
Dabar mes matome – Vyriausybė pateikė 96 projektus.
Tiesa, kol kas didžiąją dalį jų sunku vertinti, nes jie yra tiesiog dar neregistruoti. Mes nematome jų turinio.
Bet tas paskelbtas, vadinkime, anonsas, kur bus prioritetai, tai taip ir yra – biudžetas.
Biudžetas, kurį reikia rengti, ką kolega minėjo, atsižvelgiant į bendrą labai labai blogėjančią socioekonominę situaciją, nes ekonominiai iššūkiai dėl elektros energetikos kainų veikia ir socialinį žmonių gyvenimą, nes reikia organizuoti pagalbos paketus ir visa kita.
Tai čia mes matysime tikrai didžiules įtampas, bet aš bijau, kad tie strateginiai sprendimai, kurie galbūt galėjo būti priimti, jau jie nebebus priimti.
Bijau suklysti, bet kiek aš žiūrėjau, tokio dalyko, kaip, pavyzdžiui, mokesčių sistemos pertvarka, jau nebemačiau.
– Finansų ministrė Gintarė Skaistė minėjo, kad nebus mokesčių pakeitimų kol kas.
R.Urbonaitė: Kas ir yra, tą mes matome. O ką tai reiškia?
Tai reiškia, kad jeigu mes atsispiriame nuo to, kad I.Šimonytė traktavo, kad šita sesija yra paskutinė, tada mes šitą sesiją dabar jau apibrėžiame kaip gaisrų gesinimo sesiją.
Programa, tiesą sakant, net tokia vėluojanti, iš to, ką šiandien ryte įkėlė Seimo kanceliarija Teisės aktų registre – nesu iki galo tikra, ar jau ji yra užbaigta visiškai, – bet reikia pripažinti, kad labai optimistinių prognozių būti negali, didelių revoliucijų tikėtis neturėtume.
Daugiausia dėmesio turbūt bus skiriama valstybės tarnybos pertvarkai, šiek tiek dar ligoninių klausimams, medicinos paslaugų teikimo klausimams, švietimo sistemoje pernelyg daug pokyčių irgi neprognozuojama, daugiau yra orientuota, pavyzdžiui, į papildomą mokinių testavimą ir panašiai.
Taip kad revoliucinio nieko nebus, kažkokio didžiulio progreso nebus. Bendra situacija verčia gesinti gaisrus, nes įtampos kyla, o įtampas reikia bandyti numalšinti.
– O kaip įmanoma šitas įtampas numalšinti, ar įmanoma? Turint minty, kad Vyriausybei prakalbus, kad tam tikros kompensacijos dėl išaugusių elektros kainų, taip pat dėl šildymo sezono kaštų bus kompensuotos gyventojams, verslas iš karto pradėjo taip pat sakyti, kad jam irgi itin sunku, reikia naujų kažkokių papildomų paramos priemonių.
Vėlgi politikai iš opozicijos kalba, kad reikėtų galbūt ir vienkartines išmokas numatyti. Prezidentūra prakalbo, kad gal reikėtų, kad tas elektros energijos fiksuotas tarifas neviršytų 24 centų ir panašiai.
Kaip, pone Baltrukevičiau, jūsų galva, įmanoma tai suderinti ar visiškai ne?
M.Baltrukevičius: Iš esmės biudžetas, jo priėmimas šiemet bus komplikuotas, nes visi stengsis būti kiek įmanoma dosnesni, visi turės savo skirtingas vizijas, kam labiausiai tų pinigų reikia, koks tikslingumas.
Aš manau, kad gali priminti tai, ką matydavome paskutiniais metais prieš Seimo rinkimus, kai visi stengiasi maksimalizuoti savo dosnumą – tik būtent dėl to, kad dabar objektyviai ir patys žmonės jaučia tą tikrai ekonominės situacijos ryškų pablogėjimą, nežinomybę dėl ateities, dėl to, kaip bus toliau.
Kita vertus, vėlgi su valstybės pajamų surinkimu – na, infliacija iš esmės nėra jau toks blogas ženklas, nes vis tiek pinigų sugeneruojama, tiktai aišku, kad laukia tikrai dideli mūšiai dėl to, kaip tikslingiausia yra išleisti.
Ir man atrodo, kad svarbu kiekvieną krizę sugebėti iškomunikuoti kalbant būtent per tą liniją, kodėl mes atsidūrėm tokioje situacijoje, kokioje esame.
Tarkime, šiuo atveju Vyriausybei galbūt yra sudėtinga dėl elektros rinkos liberalizavimo. Nes pats procesas tikrai, ypač iš komunikacinės pusės, labai prastai suvaldytas.
„Perlo“ istorija labai nemaloni. Ir liberalizavimas sutapo su karu Ukrainoje, kuris išprovokavo tą visą krizę.
Ir tada negali tiesiog ramiai stovėti prieš kameras ir sakyti: čia liberalizavimas visiškai nieko bendro neturi, net nesigilinant, kiek ta įtaka reali, nes tam turbūt reikėtų atskirų skaičiavimų, kažkokių modeliavimų, kaip, tarkim, dabar atrodytų kainos, jeigu nebūtų rinkos liberalizavimo, tiktai karo Ukrainoje padariniai, mes tiesiog turime susitelkti, nes karas, mes vis tiek gyvename geriau negu Ukrainoje, būkime pilietiški, remiame ukrainiečius, na, tai susitaikykime su tomis sąskaitomis.
Bet dabar yra dar kitas fonas, kuris yra žmonėms labai svarbus, tad negalima visko suversti karui Ukrainoje, kad dar visuomenė galėtų bent kažkurį laiką pakelti.
– Ponia Urbonaite, iš tiesų Vyriausybė yra startinė žaidėja, sakykim, šitame procese, – tai yra ta, kuri rengia, inicijuoja, teikia Seimui projektus.
Ir, kaip mini M.Baltrukevičius, vėl krizė ir vėl Vyriausybė atrodo prastai, tarkim, iš komunikacinės pusės. Bet taip pat sulaukia kritikos šioje konkrečioje situacijoje dėl mindžikavimo, laiku nepriimamų sprendimų. Opozicija, primindama pažadą tartis, kritikuoja nesitarimą ir taip toliau.
Kaip šitame fone atrodo Vyriausybės veikla? Kodėl vis klumpama, kai krizė iš tiesų buvo matyti iš toli, o, atrodo, kad užklupo netikėtai?
R.Urbonaitė: Kitas dalykas – jau ne pirma krizė ir galima būtų priprasti prie tos krizių komunikacijos arba, kitaip tariant, jau būtų galima išvesti modelį, kaip geriausia yra komunikuoti, kai yra krizė.
Nes patirties prasme – tai jos buvo tiek, kad net didžiausiam priešui nepalinkėsi, ar ne? Bet, kas dabar yra, vėlgi, aš matau tam tikras pauzes.
Kas yra blogai? Kai tu darai komunikacijoje pauzes, tas pauzes užpildo kažkas kitas. O tada jau bėgi paskui traukinį ir bandai tarsi teisintis.
Bet didžiausia yra problema, kad pasitikėjimas jau yra pakirstas. Kitaip tariant, jau yra abejonės, ar kažko nepraleidai, ar kažko nepadarei blogai.
