Po gaisro Kuršių nerijoje Aplinkos ministerija, nelaukdama teisėsaugininkų išvadų, įkūrė savo komisiją, kuri tyrė, ar tinkamai reaguota į šią nelaimę ir ar laiku pradėta gaisrą gesinti.
Kritikos strėlės – Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai
Viceministras Linas Jonauskas buvo tos komisijos vadovas. „Buvom nuvažiavę į Kuršių neriją, apsilankėme ugniagesių stebėjimo poste.
Pirminis pranešimas apie gaisrą Kuršių nerijos miške, mūsų žiniomis, į Bendrąjį pagalbos centrą atkeliavo 11.52 val. Iš Kretingos miškų urėdijos automatinės antžeminės miškų stebėjimo sistemos pranešimas apie gaisrą užfiksuotas 11.53 val. 12.05 val. jau gaisro vietoje buvo miškininkai – per 15 minučių.
Iš BPC buvo bandoma prisiskambinti trimis nurodytais budėtojų telefonais, tačiau nei vienu iš jų niekas neatsiliepė.
Tačiau Kuršių nerijos nacionaliniame parke įkurtas stebėjimo pultas ir keturios priešgaisrinės kameros to gaisro neužfiksavo, nes budėjimas dar nebuvo prasidėjęs, todėl kameros veikiančios, bet nebuvo įjungtos ir nebuvo žmogaus, kuris stebi jų siunčiamus signalus“, – teigė L.Jonauskas.
Kameros nebuvo įjungtos nepaisant to, kad buvo pranešta apie padidėjusią gaisrų grėsmę.
Anot L.Jonausko, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija saugo, tvarko ir prižiūri priskirtus valstybinius miškus, taip pat – saugo mišką ir nuo gaisrų.
Aplinkos ministerijos komisija savo išvadose negailėjo kritikos Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai, kuri esą neužtikrino tinkamo priešgaisrinių komandų pasiruošimo. Taip pat – antžeminės automatinės miškų gaisrų stebėjimo sistemos veikimo.
„Iš BPC buvo bandoma prisiskambinti trimis nurodytais budėtojų telefonais, tačiau nei vienu iš jų niekas neatsiliepė. Pažymėtina, kad Generalinė miškų urėdija ir Valstybinė miškų tarnyba patikrinimo metu nustatė Kuršių nerijos nacionalinio parko miško priešgaisrinės apsaugos organizavimo trūkumus, kurie nebuvo pašalinti“, – komisijos išvadas pateikė L.Jonauskas.
Pagal komisijos rekomendacijas būtina parengti parko tvarkymo planą, suintensyvinti kalnapušių kirtimus, kad per trejus metus kirtimų apimtys būtų padvigubintos. Taip pat reikalaujama skubiai parengit vandens paėmimo vietų techninius projektus, kad jie būtų įrengti.
Baus direktores, R.Baškytės kėdė kliba
Komisija pasiūlė skirti tarnybines nuobaudas Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) direktorei Rūtai Baškytei ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorei Aušrai Feser, kurios neužtikrino priešgairinės apsaugos nacionaliniame parke.
Sudarau komisiją VSTT direktorės R.Baškytės veiklai tirti. Per tuos metus ne visos priemonės buvo įvykdytos, pasikeitė trys parko direktoriai, kurių neatrasi, kas Seime, kas dar kur, bet VSTT vadovybė turi būti įvertinta už kontrolės priemonių nepakankamą vykdymą, – teigė V.Mazuronis.
Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis teigė pasirašęs kelis įsakymus dėl šios situacijos. Pirmajame nurodoma, kad generalinis urėdas Benjaminas Sakalauskas privalo nuspręsti, kuriai miškų urėdijai reikėtų perduoti Kuršių nerijos miškų tvarkymą ir priežiūrą. Kai bus tai nuspręsta, miškai privalo būti perduoti tai miškų urėdijai.
„Antrasis įsakymas – sudarau komisiją VSTT direktorės R.Baškytės veiklai tirti. Per tuos metus ne visos priemonės buvo įvykdytos, pasikeitė trys parko direktoriai, kurių neatrasi, kas Seime, kas dar kur, bet VSTT vadovybė turi būti įvertinta už kontrolės priemonių nepakankamą vykdymą“, – teigė ministras.
Trečias raštas – VSTT direktorei pavesta nustatyta tvarka ištirti dabartinės Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorės A.Feser veiksmus ir veiklą, susijusią su gaisru dėl budėjimo, stebinčių žmonių, automobilių paruošimas gaisro gesinimui ir pan. Anot ministro, „raganų medžioklės“ niekada neskelbia, bet atsakomybė už pražiūrėtus dalykus ar pagalvojus, kad kažkas nėra svarbu, privalo būti.
Neatmetama ir padegimo versijos
Ekspertai kol kas atsakymo nepateikė, kas galėjo sukelti gaisrą. „Mano nuomone, prie gaisro sukėlimo prisidėjo žmogus – gal eidamas, rūkydamas, tyčia ar netyčia. Todėl reikėtų riboti lankytojų srautus, ypač tada, kai gaisringumas didelis. Net per patį gaisrą ten vaikščiojo, važinėjo dviračiais kas norėjo ir kur norėjo“, – teigė V.Mazuronis.
Anot aplinkos ministro, būtina ieškoti formų, kaip galima būtų apsaugoti šį Lietuvos kampelį. Aplinkos viceministras L.Jonauskas teigė, kad kol kas tyrimas vyksta, bet negalima atmesti ir padegimo versijos.
Nuostoliai kol kas nėra suskaičiuoti. „Suskaičiuota tik, kiek miško nukentėjo per gaisrą. Dabar žala yra skaičiuojama, to dar neturime“, – teigė V.Mazuronis.
Galvojama įvesti baudas už rūkymą šioje teritorijoje, kadangi dabar jos gali būti skirtos tik už nuorūkos numetimą. Todėl nuo kovo 1 d. iki lapkričio 1 d., kai daugiausia lankytojų ir didžiausias gaisringumas, gali būti įvestos baudos nuo 500 Lt iki 1000 Lt.
Išdegė daugiau nei šimtas hektarų miško
Gaisras Kuršių nerijoje, tarp Alksnynės ir Juodkrantės, kilo balandžio 25 dieną, apie vidurdienį. Skelbta, kad išdegę net apie 150 ha Smiltynės miško, vėliau patikslinta – išdegė 104 hektarai. Atvirą ugnį pavyko numalšinti iki tos pačios dienos vakaro, tačiau atskiri židiniai ruseno dar kelias dienas, tad miškuose budėjo ugniagesiai ir jiems padedantys kariai.
Po gaisro Klaipėdos savivaldybė nusprendė apriboti lankymąsi Smiltynės miške. Klaipėdos savivaldybės Ekstremalių situacijų komisijos sprendimu Smiltynės miškuose uždrausta vaikščioti, pastatyti draudžiamieji ženklai, patruliuojama ir baudžiami čia rūkantys žmonės. Draudimas nepalietė tik dviračių ir pėsčiųjų takų.
Neringos savivaldybė taip pat bando riboti lankytojų skaičių. Stipriai atvėsę orai taip pat padeda – poilsiautojų srautai itin sumažėję.
Didelis gaisras Kuršių nerijos pusiasalyje buvo kilęs ir 2006 metų gegužę. Tąkart išdegė 235 hektarai Smiltynės miško. Jį gesino per 1460 žmonių.
Kuršių nerija yra įtraukta į UNESCO pasaulinio kultūros paveldo sąrašą.
