– Kaip vykdoma A.Kubiliaus Vyriausybės politinė valia? Ar tai yra kartojami premjero žodžiai: „Atėjo krizė. Turime įveikti krizę. Įveikėme krizę“?
Dabartinė Vyriausybė ryžtingais veiksmais praėjusią žiemą tą gaisrą sugebėjo užgesinti. Tačiau ji yra kritikuojama, kodėl gelbėdama gyventojus laiptinėje pritaškė vandens.
– Politinė valia nėra kalbėjimas. Per aštuonis mėnesius pradėti konkretūs darbai, kurie leidžia realizuoti politinę valią.
Pateiksiu alegoriją: Lietuvos ekonomika ir didžiulis valstybės biurokratinis aparatas buvo tarsi labai apgriuvęs, netvarkingas, bet gausiai gyvenamas namas, kuris „apiformintas“ ir pavaizduotas kaip nuostabus kotedžas. A.Kubilius dar 2008–ųjų rugpjūtį įspėjo, kad toliau apsimetinėjant ir nieko nedarant, tokiame name neišvengiamai kils didelių bėdų. Taip ir įvyko. Atsainiai numesta pypkė ir kartu kirtęs didžiulis pasaulio kreditų krizės žaibas sukėlė didžiulį gaisrą.
Dabartinė Vyriausybė ryžtingais veiksmais praėjusią žiemą tą gaisrą sugebėjo užgesinti. Tačiau ji yra kritikuojama, kodėl gelbėdama gyventojus laiptinėje pritaškė vandens. Kitaip tariant, vis dar neadekvačiai suvokiami bei neįvertinami problemų masteliai ir tai, kokios grėsmingos būta viešųjų finansų būklės praėjusių metų pabaigoje. Dabar jau pradėti didžiuliai permainų darbai, tačiau visų rezultatų dar nematyti, tam reikia laiko.
– Vyriausybė kiek netikėtai nutarė pritarti „LEO LT“ likvidavimui. Ne vienas visuomenininkas ir politikas, tarp jų prezidentė Dalia Grybauskaitė, išardyti bendrovę ragino ir anksčiau. Kas privertė premjerą pagaliau pasiryžti?
– Per visą „LEO LT“ likvidavimo epopėją kiekvienas žingsnis ir jo pasekmės buvo racionaliai įvertintos. Iš pradžių, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo nutarimą, kad nėra užtikrintas veiksmingas atstovavimas valstybei, buvo pertvarkytas įmonės valdymas, sustiprinta valstybinė priežiūra: pakeista Stebėtojų taryba ir įmonės valdyba. Liepos pabaigoje Seimas priėmė Atominės elektrinės įstatymo pataisas, kurios Vyriausybei atvėrė realias teisines galimybes likviduoti įmonę. Prasidėjo ir „VST“ teisminiai ginčai su „NDX energija“. Anksčiau kažin ar tai būtų buvę įmanoma.
Todėl kai kurių politikų ir teisininkų raginimas kuo greičiau priimti sprendimus dėl „Leo LT“ man primena holivudinius filmus, kai prieš pat bombos sprogimą skubama kuo greičiau kirpti bet kurį laidą, aklai pasikliaujant sėkme. Tačiau akivaizdu, kad neutralizuojant tokią sudėtingą bombą kaip „LEO LT“, reikia įvertinti visų žingsnių pasekmes, tai atlikti atsargiai ir kruopščiai, kad nesusprogdintume valstybės.
– Permainų ilgai laukė ir aukštasis mokslas. Tačiau ar dabartinė reforma – kai sprendimai priimami paskubomis, tarytum brastoje keičiant arklius (kai kurių konkursinių balų sandara paaiškėjo jau pasirinkus ar net išlaikius brandos egzaminus, paskolų dydis ir bankams mokamų palūkanų procentai paskelbti jau įstojus į pasirinktą mokamą vietą ir t. t.) – nenusiaubs aukštojo mokslo?
– Reformos iniciatoriai iš anksto sakė, kad reforma nėra akmenyje iškalta dogma, kad ji bus lanksti, dinamiška, reaguojanti. Ir tai yra jos pranašumas.
– Tačiau kai kurie studentai ims prašmatnaus visureigio kainos dydžio paskolas dar nežinodami, kokį produktą gaus. Ar nebus apvilti jų lūkesčiai?
– Lūkesčiai būtų apvilti, jeigu nieko nebūtų daroma ir būtų leidžiama aukštajam mokslui degraduoti. Aukštojo mokslo srityje paskolą studijoms aš vadinčiau investicija, kuri duos labai didelę grąžą.
– Tačiau šiai kartai gresia tapti bandomaisiais triušiais, kai kokybiškesnes studijas gaus tik vėliau studijuosiantys studentai.
– Studijos irgi netrunka vienus metus! Pokyčiai juntami jau šį rugsėjį, dar daugiau jų bus kitais metais. Dabar matau daug nepagrįstų baimių ir manau, kad ateityje nauda persvers laikinas dvejones.
Aukštojo mokslo srityje paskolą studijoms aš vadinčiau investicija, kuri duos labai didelę grąžą.
– Visuomenei nerimą kelia ir daugiabučių atnaujinimo programa. Kaip Vyriausybė gali būti tikra, kad ji neatsimuš į gyventojų apatiją, nes reikės imti dideles paskolas?
– Tikiu gyventojų racionalumu. Naująjį daugiabučių renovavimo modelį gerai įvertino ir tarptautiniai ekspertai. Kai bus daugiau informacijos, kaip programa veikia praktiškai, žmonių nuomonė sparčiai keisis. Tas pat pasakytina ir apie ekonomikos skatinimo planą – šiuo finansinės inžinerijos projektu jau domėjosi atvykę Europos Sąjungos šalių vyriausybių specialistai ir prašė mūsų konsultacijų.
Iliustratyvus yra ir Europos Komisijos (EK) vicepirmininko Gunterio Verheugeno pavyzdys. Atvažiavęs į Lietuvą jis gyrė mokestinius sprendimus, priemones biudžetui subalansuoti. Pagaliau reikia įsiklausyti ir patikėti tais, kurie gali pasakyti objektyviai, neturėdami specifinių interesų. EK šiuo atveju yra geriausias autoritetas.
– Kai kurie jau priimti Vyriausybės sprendimai sulaukė visuomenės nepasitenkinimo – užvakar nuvilnijo didžiulė nepasitenkinimo banga. Kurie būsimi sprendimai taip pat bus nepopuliarūs ir gali sulaukti visuomenės grupių nepasitenkinimo?
– Visose šalyse gyventojų niekada nebūna mėgstamas socialinės paramos mažinimas, tačiau šiandien jis yra neišvengiamas.
Populizmas būtų tiesiausias kelias į bankrotą – tiek ekonominį, tiek politinį.
– Ar Vyriausybė, kaltinama gyventojų skurdinimu, nesibaimina galimo antro riaušių epizodo? Ką darys, kad joms užbėgtų už akių?
– Vyriausybė inicijavo Nacionalinį susitarimą, tariasi su socialiniais partneriais ir mato, kad jie gerai suvokia padėties rimtumą bei savo atsakomybę. Tikimės ir visos visuomenės solidarumo bei supratimo.
