Rugpjūčio 30 dieną pavojingų atliekų tvarkymo situacija „Žalvaryje“ bei kilusio didelio gaisro padariniai aptarti ir Seimo Aplinkos apsaugos komitete. Jo nariams nerimo kelia tai, kad per rugpjūtį kilo du gaisrai atliekų tvarkymo įmonių aikštelėse – Klaipėdoje ir Kaune. Tad ar atliekų tvarkytojų veikla yra tinkamai sureglamentuota, ar tvarkingai veikia priešgaisrinė ir aplinkos apsaugos kontrolė?
Baigiama tvarkyti gaisravietė
Pasak „Žalvario“ direktoriaus Vitoldo Sapožnikovo, šiuo metu, bendradarbiaujant su Aplinkos apsaugos departamento (AAD) atstovais, baigiama sutvarkyti (liko 2 dienos) nepavojingų atliekų sandėlio, kuriame ir kilo gaisras, teritorija, liko tik išvežti atliekas.
Baigiamas tvarkyti ir sandėlis, kuriame buvo laikomos pavojingos atliekos. Dalis susmilkusių pavojingų atliekų – 84 tonos – jau išvežtos ir priduotos „Toksikos“ įmonei. Išvežimas vyksta pagal procedūras, tiek vežti, kiek nori, negali.
„Antro sandėlio tvarkymas buvo apsunkintas apdegusių, pavojingai kabančių betoninių konstrukcijų. Tokias betonines konstrukcijas tvarkyti tik viena įmonė turi įrengimą, kuris važiuoti Lietuvos keliais turi gauti atskirą leidimą. Jį gavome operatyviai iš Kelių direkcijos pirmadienį ryte, pirmadienio popietę jis padėjo griauti. Dabar yra atlaisvinta galimybė patekti saugiai, be grėsmės gyvybei, į 30 proc. sandėlio, kurio plotas – 1200 kv. m“, – pasakojo direktorius.
Iki savaitgalio įmonės teritorija, pasak jo, bus švariai iššluota ir išvalyta. Tuomet su „Kauno vandenimis“ bus galima paleisti ir lietaus nuotekas, nes nebeliks jokios grėsmės – pelenų, atliekų.
Sugriežtins sąlygas sau
Paklaustas, ar buvo galima padaryti kažką kitaip, kad to gaisro būtų buvę galima išvengti, „Žalvaris“ direktorius atsakė, jog visuomet galima padaryti daugiau.
„Patys mes jau susigriežtinome sąlygas. Įsirengsime papildomas, nereikalaujamas apsaugos priemones – automatines gesinimo sistemas, putas turėsime aikštelėse. Pamoką gavome labai brangią, reikalavimus sau pakelsime patys, nelaukdami jūsų sprendimų, kurie reikalingi, be abejonės“, – komiteto posėdžio dalyviams tikino V.Sapožnikovas.
Išdegęs plotas, anot jo, – mažiau nei 20 proc. visos įmonės teritorijos.
Perklaustas, ar nebuvo prie nepavojingų atliekų, kaip buvo kalbama, laikomos pavojingos atliekos, įmonės vadovas tikino, kad tai – spekuliacijos: visos atliekos buvo savose zonose, pavojingos buvo atskirtos nuo nepavojingų – du sandėliai. Tiesa, jie turėjo bendrą sieną.
Jis kol kas teigė negalintis pasakyti, koks pavojingų atliekų kiekis sudegė ar apdegė. Svėrimų negalima atlikti, nes nėra elektros – neįjungtos svarstyklės. Kiekius patvirtins AAD.
„Nenoriu atsakyti, kiek buvo laikoma pavojingų atliekų. Dalis jų jau išvežta. Dalis stovi po atviru dangumi tam tikrose talpose. Dalies jų dabar negalime pasiekti, dalies suskaičiuoti dėl svėrimo. Vyksta griovimo darbai, labai daug judesio, pasklidusios jos aikštelėje. Kiekius tikrai paskelbsim. Dabar svarbiausias tikslas – išvalyti per 2 dienas, kad nebūtų gaisravietės“, – tikino V.Sapožnikovas.
Jis teigė, kad šią savaitę teritoriją sutvarkys įmonės lėšomis, tad tokių problemų, kokių kilo su „Ekologistika“, nekils. Gaisro Alytuje atveju daug tvarkymo darbų turėjo prisiimti valstybė.
„Žalą gamtai skaičiuosime kartu su AAD ir susitarsime. Įmonė turi draudimus, vykdo veiklą, turime lėšų. Reikia suskaičiuoti tą žalą visų pirma. Oro taršos jau kitą dieną padidėjimo nebuvo. Aplinkiniai vandens telkiniai stebimi – taršos nepastebima, nes iš teritorijos nieko neišleidžiame. Tarša buvo tik gaisro metu“, – tikino „Žalvario“ vadovas.
Pasak jo, atliekos iš įmonės teritorijos yra nuolat išvežamos, tad kiekiai nebus viršyti. Būna dienų, kai iš „Žalvario“ per dieną iškeliauja įvairiomis kryptimis ir 500 tonų atliekų. Į kitas šalis eksportuota pernai apie 20 tūkst. tonų, didesnioji dalis jų – pavojingos atliekos.
Tikrino pernai spalį
Kaip komiteto posėdyje kalbėjo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktoriaus pavaduotojas Giedrius Sakalinskas, „Žalvaris“ buvo preciziškai tikrinamas kasmet. Pastarąjį kartą priežiūros pareigūnai įmonėje lankėsi pernai spalį.
Apsilankymų metu „Žalvaryje“ buvo nustatyti tam tikri skirtingo pobūdžio trūkumai, pvz., trūko ženklinimų, taikytos administracinio poveikio priemonės.
G.Sakalinskas pabrėžė, kad „Žalvarį“ kaskart tikrino skirtingi pareigūnai, o tai užtikrina skaidrumą ir objektyvumą. Aptiktus trūkumus įmonė šalindavo (įvertina objekto pažangą kito patikrinimo metu). Kritiškai pavojingų trūkumų, dėl kurių galėjo kilti gaisras, niekad nebuvo nustatyta.
„Šių metų spalį numatytas naujasis patikrinimas, tik jo metu paaiškės, ar įmonė ištaisė pastarąjį kartą nustatytus trūkumus. Apie priežastis gaisro kalbėti dar anksti. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Šiuo metu dirba ekspertai. Versijų gali būti įvairiausių. Gaisrinės saugos taisyklės tikrai galėtų būti tobulinamos, jei būtų nustatyta priežastis, dėl ko jos turi būti tobulinamos“, – patikino G.Sakalinskas, pasak kurio, tyrimas gali užtrukti mėnesį ar du.
„Jei būtų uždelsimas ar mūsų neprofesionalumas, tai tikrai gaisras galėjo išplisti į dar didesnį plotą, pasekmės būtų dar didesnės“, – tvirtino G.Sakalinskas.
Sistema turi spragų
Aplinkos apsaugos departamento (AAD) direktorius Giedrius Kadziauskas komiteto posėdyje tikino, kad tai – liūdnas atvejis, sistemos nesuveikimas.
„Visoj sistemoj, tiek pačios įmonės, tiek reglamentavimo, tiek bendrainstitucinės priežiūros, yra spragos“, – teigė AAD direktorius, pabrėžęs, kad aplinkosaugininkai jaučia bendradarbiavimą iš „Žalvario“ įmonės.
Tačiau, pasak jo, būnant teritorijoje ir atliekant pirminį tyrimą, jau yra aišku, kad nėra visa situacija tokia skaidri ir vienareikšmiškai aiški, kaip tikina „Žalvario“ įmonės direktorius.
„Tikriausiai turėsime pastabų tiek dėl zonavimo, tiek dėl atliekų laikymo vietos. Detalizuoti negaliu, nes tyrimas, tiek mūsų, tiek Generalinės prokuratūros, nepasibaigęs. Tai, ką direktorius sako, kad gaisras prasidėjo nepavojingų atliekų vietoje ir persimetė į pavojingų atliekų vietą, tai tikriausiai tiesa. Bet pavojingas atliekas stebėjome ir kitose vietose teritorijoje, tai reiškia, mes tikrai turėsime pastabų platesnių dėl reikalavimų laikymosi“, – tikino G.Kadziauskas.
Jo teigimu, didžiausios rizikos grupei priklausanti įmonė šiemet buvo kartą tikrinta (fiziškai tikrinama dukart per metus), pažeidimų nenustatyta. Visgi jie nustatyti pernai gruodį – tuomet konstatuota, kad laikoma daugiau atliekų, nei leidžiama pagal leidimą, įmonei skirta bauda ir ji įpareigota sumažinti atliekų kiekį. Šį trūkumą vėliau „Žalvaris“ pašalino.
G.Kadziauskas patikino, kad pagal GPAIS nėra viršijimo laikomų atliekų.
„Šiuo metu neįgyvendintų privalomųjų nurodymų įmonei neturime. Po mūsų visų patikrinimų įmonė yra susitvarkiusi“, – reziumavo AAD vadovas.
Paklaustas, ar gaisro kilimo metu teritorijoje galėjo būti laikoma daugiau atliekų nei galima, G.Kadziauskas patikino, kad pagal GPAIS nėra viršijimo laikomų atliekų – tiek pavojingų, tiek nepavojingų.
„Kitas elementas – kokia yra faktinė padėtis, kas buvo aikštelėje. Tai yra vertinama. Pagal tai, kaip GPAIS sistema veikia ir kokios yra pareigos greitai žymėti, tai, kad mes turėsime neatitikimą, tikriausiai taip ir bus. Klausimas tik, kokio dydžio tas neatitikimas bus ir kokiu pagrindu.
Su eksportuojamomis atliekomis turime tokią situaciją, kad mes pamatome duomenis tik tuomet, kai šalis, į kurią eksportuotos atliekos, išrašo dokumentą, kad atliekas priėmė, tad yra laikotarpis, kad GPAIS matome atliekas konkrečioje vietoje, bet pagal faktą ten jų nėra. Tai yra teisėtas elementas“, – svarstė AAD direktorius.
Neatmetama, kad atliekų buvo daugiau dėl tam tikrų leidžiamų vėlavimų gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje GPAIS atliekas eksportuojant.
Nuostoliai mažesni nei skelbė
Tą „teisėtą“ neatitikimą patvirtino ir V.Sapožnikovas, patikinęs, kad būna situacijų, kai GPAIS rodo, kad atliekos yra aikštelėje, o „fiziškai jos važiuoja į eksportą“. Per skubėjimą „Žalvaris“ dėl to pateikė netikslią informaciją.
Iš pradžių skelbta, kad ugnis visiškai sunaikino 2,5 tūkst. kvadratinių metrų ploto sandėlį, kuriame sudegė apie 135 tonos popieriaus ir 250 tonų plastiko. Bendrovės ankstesniu teigimu, šios atliekos antrinių žaliavų rinkoje gali būti vertos apie 160 tūkst. eurų.
Tačiau komiteto posėdžio metu V.Sapožnikovas prisipažino, kad iš pradžių ne visos išvežtos atliekos buvo fiksuotos, tad galiausiai anksčiau skelbtas sudegusio kartono kiekis, o ir vertė bus mažesni – ne 135 tonos, o mažiau nei 90, ir ne 160 tūkst., bet 100 tūkst. eurų.
V.Sapožnikovas teigė, kad atliekų kiekiai neviršyti, nes vien praėjusią savaitę, prieš pat gaisrą, į Lenkiją išvežti du sunkvežimiai atliekų – to nespėta įregistruoti GPAIS.
„Nelegalių, neapskaitytų atliekų niekam pasaulyje nereikia. Mums – tuo labiau“, – patikino „Žalvario“ direktorius.
Pasak AAD direktoriaus, šiuo metu vykdomas tyrimas dėl žalos gamtai nustatymo. Vertinimai gali užtrukti 2-3 mėnesius. Žala bus skaičiuojama remiantis tuo, kokios atliekos sudegė ir kokie bus Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) tyrimų rezultatai (paimtų oro, gruntinių ir paviršinių vandenų mėginiai).
AAA vadovės Mildos Račienės teigimu, gaisro metu buvo padidėjusi kietųjų dalelių koncentracija, bet ji leistinų normų neviršijo. Pareigūnai dar aiškinasi, kokios specifinės medžiagos išsiskyrė per gaisrą.
„Išsiskyrusių lakių, organinių junginių rezultatus jau turime. Benzeno ir sereno kiekis neženkliai buvo padidėjęs. Vis dėlto, reikšmingos grėsmės visuomenės sveikatai nepastebėta. Oro kokybė šeštadienį buvo normos ribose“, – reziumavo ji.
Nuotekos iš gaisro tekėjo į upelį
Nuotekų ir paviršinių vandenų tyrimų rezultatai turėtų paaiškėti šią ir kitą savaitę. Ar buvo užterštas aplinkinių teritorijų gruntas, specialistai žada atsakyti maždaug per dvi savaites.
Tačiau nerimo kelią faktas, kad gaisro gesinimo metu buvo sunaudota daugiau nei 1320 kub. m vandens (tikslaus skaičiaus, kiek vandens išleista per hidrantus, ugniagesiai gelbėtojai pateikti negali – neveda apskaitos). Nuotekos grunto paviršiumi tekėjo į gamtinę aplinką – gretimą Amalės upelį, vėliau – į Kauno marias ir į Nemuną.
„Kauno vandenų“ atstovas patikino, kad gesinant gaisrą įmonė buvo įpareigota blokuoti vandens patekimą į bendrą miesto nuotekų sistemą, o patys „Kauno vandenys“ paviršinių nuotekų išleistuvą į Amalės upelį uždarė kitos dienos rytą. Tuomet paimti ir tyrimai.
„Būnant gaisro vietoje matėsi, kad nuotekos grunto paviršiumi tekėjo į statybvietę ir daugiau ar mažiau pateko į gamtinę aplinką“, – teigė jis.
Manoma, kad ugniagesių naudotas vanduo pateko į miesto paviršinių nuotekų tinklą.
„Pačios įmonės paviršinių nuotekų surinkimo sistema gaisro metu buvo visiškai persipildžiusi ir iš ten buvo pilnas patekimas į miesto paviršinių nuotekų surinkimo sistemą. Čia, tikriausiai, yra vienas tų tikrai apčiuopiamos žalos šaltinių, nes buvo gesinama vandeniu“, – patvirtino ir AAD vadovas.
„Žalvario“ direktorius patikino, kad didelis kiekis vandens liko teritorijoje – įrengti valymo įrenginiai. Dalis nutekėjo į „Kauno tiltų“ statybvietę, susidarė balos. Jos buvo išsiurbtos, o vizualiai užterštas gruntas nukastas – viskas suvežta į „Žalvario“ teritoriją.
Geologijos tarnyba taip pat paėmė grunto mėginius, jie tiriami. Paimti ir požeminio vandens mėginiai. Rezultatai turėtų paaiškėti po dviejų savaičių.
Reikia išmokti pamokas
Situaciją aptaręs aplinkos ministras Simonas Gentvilas tikino, kad aiškios dvi gaisro pamokos: įmonės turi turėti adekvačią lietaus ir paviršinių nuotekų bei automatinę gaisro gesinimo sistemas.
Taip pat, anot ministro, reikia svarstyti apie tai, kad mieste galėtų būti tvarkomos tik nepavojingos atliekos. Pavojingų atliekų tvarkymas turi būti iškeltas už miestų teritorijų.
„Maniau, kad gaisrai kyla tik neatsakingose, vienadienėse įmonėse... „Žalvaris“ – nevienadienė, viena didžiausių atliekų tvarkymo įmonių Lietuvoje, veiklą vykdanti 30 metų. Gal tai sutapimų virtinė, gal nelaimingas atsitikimas, tačiau aišku, kad atliekų tvarkymo įmonėms reikia griežtinti priešgaisrinius standartus“, – nuomonę išsakė ir Giedrius Mikulskas, Pavojingų atliekų tvarkytojų asociacijos vadovas.
Degė 10 tūkst. kv. m
15min primena, kad praėjusį ketvirtadienį gaisras įsiplieskė „Žalvaris“ nepavojingųjų atliekų sandėlyje, kuriame buvo išrūšiuojamos, supresuojamos ir saugomos popieriaus bei plastiko atliekos.
Bendrovė teigė, kad šios patalpos buvo įrengtos atsižvelgiant į visus joms taikomus saugos ir aplinkosaugos reikalavimus, buvo sumontuoti dūmų detektoriai, vaizdo stebėjimo kameros.
Prokuratūra dėl šio gaisro pradėjo ikiteisminį tyrimą. Jo duomenimis, gaisro plotas apėmė daugiau nei 10 tūkstančių kvadratinių metrų, degė trijuose gamybiniuose cechuose esančios atliekos – panaudoti tepalai, polietilenas, plastikas, kitos atliekos. Gaisro priežastį dar aiškinasi specialistai.
PAGD direktorius Saulius Greičius teigė, kad „Žalvaryje“ dar prieš gaisrą buvo fiksuojami priešgaisrinės saugos pažeidimai, bet jie „tikrai nebuvo tokie, kurie sukeltų gaisrą“.
„Žalvario“ neplaninį patikrinimą atlieka ir aplinkosaugininkai, tačiau gaisravietėje penktadienį apsilankęs aplinkos ministras S.Gentvilas jau tada teigė, jog dalis bendrovės vykdytų atliekų tvarkymo pažeidimų – akivaizdūs.
