Taip jie kalbėjo po to, kai du kandidatai antradienį vykusios LRT generalinio direktoriaus atrankos antrajame ture surinko po šešis tarybos narių balsus.
BNS žiniomis, šie du varžovai buvo dabartinė generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė ir komunikacijos strategas Aistis Zabarauskas.
Tam, kad kandidatas į LRT vadovus būtų išrinktas, jam reikėjo surinkti mažiausiai septynis iš 12 tarybos narių balsų, todėl LRT turės skelbti naują generalinio direktoriaus atranką.
„Šita situacija parodė, kad mes galime patekti į patą, – BNS trečiadienį sakė Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis. – Tai yra aklavietė, kuri gali tęstis neribotą laiką. Galima toliau skelbti konkursus ir jie visada baigsis šeši prieš šešis“.
Patu šachmatuose laikoma situacija, kai žaidimas baigiasi lygiosiomis.
Politiko teigimu, tai rodo, jog situaciją galima spręsti keliais būdais: arba keičiant LRT veiklą reglamentuojantį įstatymą, arba tobulinant vidines nuostatas.
Vis dėlto abiem atvejais reikalinga platesnė diskusija, tvirtino parlamentaras.
„Įstatymą keičiant, pridedant vieną (LRT tarybos – BNS) narį, tada kyla klausimas, kas jį deleguoja. (...) Turime tada diskutuoti ir su taryba, ir su visuomene. Dabar suteikiant pirmininkui papildomą balsą, tai įmanoma tik tuo atveju, jei yra atviras balsavimas, nes balsavimo metu neįmanoma nustatyti, kuris yra pirmininko balsas“, – sakė valdančiųjų konservatorių atstovas.
Seimo Kultūros komiteto pirmininko pavaduotojas, opozicinių „valstiečių“ atstovas Robertas Šarknickas taip pat sutinka, jog pokyčiai reikalingi, nes dabartinė situacija „įnešė sumaišties“.
Vis dėlto jis mano, kad LRT tarybos pirmininkui papildomų galių galima suteikti ir išlaikant slaptą narių balsavimą.
„Galėtų būti pirmininko lemiamas balsas. (...) Tada jis neštų atsakomybę, galutinai pasisakęs už konkretų kandidatą, – BNS sakė politikas. – Jis turėtų susitaikyti, kad jam pačiam tektų priimti atsakomybę jau viešai.“
Parlamentaro teigimu, tryliktojo LRT tarybos nario atsiradimas taip pat galėtų „būti gelbėtojas“.
LRT taryba šiuo metu yra sudaryta iš 12 žinomų visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų. Po keturis tarybos narius skirtingu metu skiria prezidentas ir Seimas, po vieną narį deleguoja Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir Lietuvos vyskupų konferencija.
