„Kviesčiau partijas, kurios jau dabar pradeda savo debatus, diskusijas, pateikti tiek savo premjerų kandidatūras – jei tai yra du kandidatai, tvarkoj, pateikite du, bet, svarbiausia, pateikite ir kandidatų į kitus kertinius postus, ministerijas, pavardes, kad būtų galima orientuotis. Kaip jūs sakote, aš taip pat rinkėjas, norėčiau žinoti, kokie kandidatai bus siūlomi, nes man tai atrodo labai svarbu: žmonės, jų nuostatos, padorumas, kompetencija ir patirtis lemia labai daug“, – sakė prezidentas.
Tačiau didžiųjų politinių partijų lyderiai į tokį G.Nausėdos pageidavimą atsižvelgti nelinkę.
Nežinia, kokia bus koalicija
Didžiausios valdančiosios partijos – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) – pirmininkas Ramūnas Karbauskis mano, kad G.Nausėdos pasisakymas dėl galimų kandidatų į ministrus „valstiečiams“ nelabai galioja, nes dabartinėje Vyriausybėje dirba jų atstovai.
„Kokia bus koalicija, mes pasakyti negalime, bet mes turime dabar dirbančių ministrų eilę, jei reiktų, mes Seime tikrai turime komandą, kuri turi didelę patirtį, kurie tikrai galėtų užimti įvairias pareigas. Aš manau, kad prezidentas turi minty ne tiek mus, kiek partijas, kurios nėra valdžioj, kurios neturi ministrų Vyriausybėj“, – BNS sakė R.Karbauskis.
Aš manau, kad prezidentas turi minty ne tiek mus, kiek partijas, kurios nėra valdžioj, kurios neturi ministrų Vyriausybėj.
Kartu jis aiškino, kad jeigu LVŽS formuos valdančiąją koaliciją po rinkimų, „valstiečiai“ siūlys ministrus, kurie, jų nuomone, sėkmingai dirbtų.
Suburtų I.Šimonytė
Kaip sakė opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis, partija parengė stiprią, solidžią ir profesionalią rinkimų programą, kuri sprendžia pagrindines šalies ekonomikos, švietimo, sveikatos apsaugos problemas.
„Ją rengė daug kompetentingų politikų kartu su įvairių sričių geriausiais Lietuvos ekspertais, kurie irgi galėtų imtis didesnių atsakomybių. Turime stipriausią kandidatę Lietuvoje į premjerus Ingridą Šimonytę, kuri neabejojame, kad gavus rinkėjų pasitikėjimą galėtų suburti stiprų ir kompetentingą ministrų kabinetą“, – komentavo jis.
Tačiau, anot G.Landsbergio, Vyriausybės sudėtis priklauso ir nuo koalicijos derybų, koalicijos partnerių prioritetų.
„Jei rinkėjai patikėtų Tėvynės sąjungai formuoti Vyriausybę, gerbtume Konstituciją ir atsižvelgtume į prezidento poziciją Lietuvos Konstitucijoje nustatyta tvarka“, – aiškino konservatorių lyderis.
Spręs ne viena partija
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas tikino, kad kandidatų socdemai turi į visus 14 ministerijų vadovų postus.
„Bet turime ir bėdą, kad turime jų daugiau nei kad galėtumėme įvardyti po vieną. Tai yra į kai kurias pozicijas yra du, į kai kurias – net 6 kandidatai galimi. Tai priklausys, kokie bus siūlomi, po pokalbių su koalicijos partneriais, jeigu jau turėsime tokią galimybę, ir po pokalbio su prezidentu.
Mes jau turime labai nemažai tos praktikos, kaip partija, tos institucinės atminties ir patirties formuojant koalicijas. Ir labai dažnai būna, kad vieną tu įsivaizduoji žmogų, bet atsiranda tinkamumo klausimas, priimtinumo. Taip jau politikoje nutinka, kad tu turi būti priimtinas koalicijos partneriams, prezidentui, tam tikros savybės ar kompetencijos yra labiau vertinamos, o kitos – mažiau. Todėl tai yra toks subtilus dalykas“, – kalbėjo jis.
Labai dažnai būna, kad vieną tu įsivaizduoji žmogų, bet atsiranda tinkamumo klausimas, priimtinumo. Taip jau politikoje nutinka, kad tu turi būti priimtinas koalicijos partneriams, prezidentui, tam tikros savybės ar kompetencijos yra labiau vertinamos, o kitos – mažiau.
Praktika įvardyti šešėlinius ministrų kabinetus Lietuvoje, G.Palucko nuomone, turi prastoką reputaciją. Jis sakė, kad yra buvę, jog partijos, turėjusios tokias „atsargines“ Vyriausybes, po rinkimų praktiškai nė vieno iš šešėlinių ministrų į tikruosius ministrus taip ir nepasiūlė.
„Mes tos veidmainystės šiek tiek norėtumėme pamažinti mūsų politinėje sistemoje. Norėtumėme, kad žmonės pirmiausia vertintų tuos planus ir tas idėjas, kurias mes dėstome, nes čia yra tas bendras vardiklis“, – mano LSDP pirmininkas.
G.Paluckas kartojo, kad dabar pasakius, jog Jonaitis ar Petraitis bus ministru, tai greičiausiai bus melas, nes niekas negali užtikrinti, kad taip ir bus.
Socdemų lyderis siūlė pirmiausia vertinti politinių partijų programas, kandidatų į Seimą sąrašus.
Kartu G.Paluckas svarstė, kad G.Nausėda paskelbti kandidatų į ministrus pavardes prašo, nes turėjo kartokos patirties su kandidatais į ministrus ir ministrais.
Tarkime, susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius Prezidentūros rūmuose nėra pageidaujamas.
Tarp kandidatų – keli merai
Dalį galimų savo partijos kandidatų į ministrus yra įvardijęs opozicinis Liberalų sąjūdis. Jo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen teigimu, dabartinėje situacijoje prioritetinėmis liberalai laiko švietimo, ekonomikos ir inovacijų bei aplinkos apsaugos sritys. Prioritetą jie teiktų vadovavimui atitinkamoms ministerijoms.
Pasak V.Čmilytės-Nielsen, galimas Liberalų sąjūdžio kandidatas į aplinkos ministrus – parlamentaras Simonas Gentvilas, į ekonomikos ir inovacijų ministrus – Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio patarėjas Simonas Kairys.
Į socialinės apsaugos ir darbo ministres liberalai siūlytų Trakų rajono merę Editą Rudelienę, į vidaus reikalų ministrus – Joniškio rajono merą Vitalijų Gailių, į sveikatos apsaugos ministrus – Plungės rajono merą Audrių Klišonį.
„Čia tie žmonės, kurių kompetencija tikrai yra nekvestionuotina šitose srityse. Ir mes dėl to visiškai drąsiai apie tai galime kalbėti“, – sakė V.Čmilytė-Nielsen.
Čia tie žmonės, kurių kompetencija tikrai yra nekvestionuotina šitose srityse. Ir mes dėl to visiškai drąsiai apie tai galime kalbėti.
Kai kuriose Vakarų valstybėse opozicijoje dirbančios partijos suformuoja šešėlinius ministrų kabinetus.
V.Čmilytė-Nielsen svarstė, kad sudaryti tokią „atsarginę“ Vyriausybę lengviau, kai yra dvipartinė sistema, aiški pozicija ir opozicija.
Anot jos, Seime gali dirbti ir 7–8 skirtingos politinės jėgos, frakcijos. „Būtų ganėtinai painu, jeigu kiekviena iš jų turėtų dar ir savo šešėlinį ministrą kiekvienoje srityje. Tai gal dėl to pas mus iki šiol ir nevyko“, – sakė ji.
Prezidento žinutė
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos dėstytojos Jūratės Novagrockienės nuomone, G.Nausėdos raginimas skelbti galimus kandidatus į ministrus pirmiausia yra aiški žinutė politinėms partijoms, kurios gali laimėti rinkimus ir formuoti koaliciją, kad kandidatai į ministrus, premjerus bus vertinami daug griežčiau nei tada, kai, tarkime, pernai Sauliaus Skvernelio Vyriausybei buvo iš naujo suteikti įgaliojimai.
„Tai buvo prezidento žinutė, kad, žiūrėkite, ponai, ministrus rinkite ir teikite man atsakingai“, – teigė ji.
Pasak politologės, šešėlinio ministrų kabineto paviešinimas suteikia tam tikrą informaciją tiek rinkėjams, kurie gali matyti, ko tikėtis, tiek galimiems koalicijų partneriams, kokie gali būti potencialūs kandidatai į ministerijų vadovus.
„Ir apskritai, ar politinės partijos turi ką pasiūlyti. Nes, kaip matėme, LVŽS jautė labai didelį ministrų deficitą. Ir aš manau, kad tai buvo labai gudri priedanga – esą sudarysime profesionalų Vyriausybę ir tada iš savo politikų nereikės nieko ieškoti. Paskui, kaip matome, kai surado iš savo politikų, tai dauguma klumpa tiesiog“, – pažymėjo J.Novagrockienė.
Apskritai, ar politinės partijos turi ką pasiūlyti. Nes, kaip matėme, LVŽS jautė labai didelį ministrų deficitą.
