„Matant, kaip vyko treji rinkimai ir referendumai, manau, akivaizdu, kad tam tikrų pokyčių reikės“, – kalbėjo A.Širinskienė.
Kalbėdama apie išankstinį balsavimą, šįmet rinkimuose ir referendumuose vykusį nuo pirmadienio iki penktadienio, Seimo narė pažymėjo, kad jo metu galima agitacija. Prieš balsavimo dieną ir jos metu agitacija draudžiama, tačiau, kaip pažymėjo A.Širinskienė, „tyla neužtikriniama“, nes socialiniuose tinkluose galima aptikti anksčiau skelbtos agitacijos, lauke – išorinės reklamos.
Anot jos, tylos laikotarpis galėtų būti naikinamas arba trumpinamas.
„Tiek feisbuke, tiek stendų pranešimus išlaikant, mes patys tos tylos realiai nebeužtikriname, ir esamas reguliavimas palieka spragas“, – kalbėjo politikė.
Priminė laidą su D.Kreiviu
A.Širinskienė, komentuodama šių rinkimų įvykius, priminė atvejį, kai nacionalinis transliuotojas savivaldos rinkimų dieną rodė interviu su į merus Vilniuje kandidatuojančiu konservatoriumi Dainiumi Kreiviu. Transliuotojas klaidą pripažino ir atsiprašė, o A.Širinskienė kėlė klausimą, ar to pakanka.
„Klausimas didelis, ar transliuotojo atsiprašymas panaikina administracinę atsakomybę ir leidžia išvengti tyrimų“, – dėstė parlamentarė. Ji ragino VRK apsibrėžti tokio atvejo praktiką ir reiškė nuogąstavimą, kad per kitus rinkimus „turėsim daug atsiprašymų“.
A.Širinskienė atkreipė dėmesį ir į VRK skundų nagrinėjimo terminus, priminė, kad jų nėra.
„Lieka neaišku, kodėl vieni skundai tiriami, kiti net ir praėjus dviems mėnesiams po savivaldos rinkimų net nepradėti tirti“, – dėstė ji.
„Visos kitos institucijos, pradedant VTEK'u, turi skundų nagrinėjimo terminus. Jie duoda tam tikrą aiškumą tiek tiems asmenims, kurie yra apskųsi, tiek bendrai rinkai, tiek duoda ir tam tikrą aiškumą subjektams, kurie atlieka tyrimus“, – argumentavo A.Širinskienė.
Pasigenda etatų
VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė, kalbėdama apie D.Kreivio interviu atvejį, tikino, kad galutinio komisijos sprendimo kol kas nėra: „Aplinkybių visuma, kompleksas nulems vienokį ar kitokį sprendimą.“
Ji sutiko, kad skundų nagrinėjimo termino klausimas yra aktualus ir diskusinis. Esą VRK šiuo klausimu yra teikusi siūlymus – įvesti trijų mėnesių terminą įprastiems skundams ir šešių, jei dėl tam tikrų aplinkybių nagrinėjimą reikėtų pratęsti.
„Tas terminas ilgesnis reikalingas tam, jog kartais VRK neužtenka Viešojo administravimo įstatyme nustatytų terminų susirinkti visą informaciją. Pas mus tyrimai būna platūs, apimantys, kartais, ir ne vieną epizodą, gal net ir kelerius metus. Susirinkti iš daugybės šaltinių informaciją, ją objektyviai išnagrinėti esant tokios sudėties komisijai ir tokios sudėties sekretoriatui, yra pakankamai sudėtinga“, – kalbėjo L.Matjošaitytė.
Jos manymu, VRK sekretoriatą reikėtų plėsti – Seimo prašyti papildomų etatų. Esą darbo apimtys didėja, o žmogiškų resursų nepakanka.
L.Matjošaitytės paminėti skundų nagrinėjimo terminai, kaip teigė A.Širinskienė, būtų „pakankamai logiški“.
„O etatai, be abejo, yra finansavimo klausimas, ir be abejo, klausimas pasidalinimo to darbo, kurie atlieka patys VRK nariai, ir kurį atlieka sekretoriatas“, – dėstė A.Širinskienė. Ji teigė stebėjusi VRK darbą ir mačiusi atvejų, kai VRK nariai „stumdo vienas nuo kito su ganėtinai vaikiškais paaiškinimus“ darbus.
-
VRK veda iš kantrybės rinkėjus: Vilniuje dalijo neantspauduotus biuletenius?
-
Rinkimų laikotarpiu kibernetinių atakų prieš VRK sistemas nebuvo, tačiau bandyta šnipinėti
-
Rinkimų keistumai: Varėnos rajono Puvočiuose balsavo beveik 123 proc. rinkėjų
-
Patvirtinti galutiniai rezultatai: G.Nausėda gavo 66 proc., I.Šimonytė – 33 proc. balsų
Depolitizavimas ir finansų stoka
Jei VRK nariams nėra motyvacijos, politikės manymu, nieko keisto, kad sekretoriatui tenka didesnis krūvis.
„Manau, kad personalijų klausimas atsiranda [...]. Klausimas, ar VRK kolegialiais nariais turėtų būti partijų atstovai“, – toliau aiškino A.Širinskienė.
Kai komisijoje veikia partijų deleguoti nariai, jos manymu, atsiranda politinė konkurencija, mažėja objektyvumo.
„Logiška būtų turėti partijų atstovus kaip asmenis, kurie dalyvauja pilnateisėmis teisėmis, gali gauti visą įmanomą informaciją, kuria disponuoja VRK. Taip partijos savo dalyvavimu užtikrintų skaidrumą. Tačiau ar partijų atstovai turėtų turėti balsavimo teisę, reikėtų labai pagalvoti“, – svarstė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė.
Konservatorių partijos Vykdomojo rinkimų štabo vadovas Andrius Vyšniauskas nesutiko, kad VRK derėtų depolitizuoti.
„Partijos tyrimuose, kurie susiję su jomis pačiomis, ar netgi konkuruojančiomis jėgomis, [...] dalyvauja ganėtinai mažai. Partijų atstovai dalyvauja tiriant komitetus, kažkokius bendresnius dalykus“, – kalbėjo jis ir tikino, kad partijos į VRK deleguoja mažiau-daugiau kompetentingus asmenis.
„Esminė problema, kurią VRK turi su tyrimais ir tyrimai, mano galva, užtrunka ilgai, atsiranda nekompetencijos momentų, yra ta, kad VRK finansuojama labai stipriai nepakankamai“, – sakė A.Vyšniauskas.
Jo manymu, VRK turimas biudžetas – 8 mln. eurų – turėtų augti bent du kartus.
Prašo amžiaus cenzo
Vilniaus miesto savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkė Eugenija Ibianskienė antrino A.Vyšniauskui kalbėdama finansų tema.
Negali už valandą [komisijos narys] iki mokesčių gauti 4,33 Eur.
„Negali už valandą [komisijos narys] iki mokesčių gauti 4,33 Eur“, – teigė ji ir kalbėjo, kad komisijose dirba senjorai, fiziškai to negalintys daryti, pasitaiko klaidų.
„Reikia riboti amžių, reikia kažkaip žiūrėti, ar žmogus IT išprusęs“, kalbėjo miesto komisijos pirmininkė.
L.Matjošaitytė tikino, kad kompetentingų komisijų narių paieškai trūksta laiko, o taip pat, ypač periferijoje, finansų. Esą didžiausiuose miestuose komisijų nariai kai kur dirba iš idėjos.
Kovą Lietuvoje vyko merų ir savivaldybių tarybų narių rinkimai, gegužę – prezidento rinkimai bei dveji referendumai.
