Potencialios taršos židiniai (PTŽ) skirstomi į keturis tipus:
pramonės, energetikos, transporto ir paslaugų objektai – priskirta 4520 PTŽ: 35 asfaltbetonio bazės, 188 autoservisai, 757 degalinės, 14 depo, 2 elektrinės, 213 gamybos cechų, 179 garažai, 42 karinės teritorijos, 286 katilinės, 1078 naftos bazės, 208 plovyklos, 36 skerdyklos ir 1482 technikos kiemai.
teršiančių medžiagų kaupimo ir regeneravimo objektai – priskirti 4082 PTŽ: 127 automobilių demontavimo aikštelės, 33 filtracijos laukai, 104 gyvulių laidojimo vietos, 23 laistymo laukai, 244 rezervuarai, 1713 sandėlių, 232 saugojimo aikštelės, 894 sąvartynai, 7 užteršto grunto regeneravimo aikštelės ir 705 valymo įrenginiai.
gyvulininkystės objektai – priskirti 2569 PTŽ: 11 avidžių, 2106 galvijų fermos, 379 kiaulidės, 53 paukštynai, 11 žirgynų ir 9 žvėrelių fermos.
teršiančių medžiagų avarinių išsipylimų vietos – priskirti 5 PTŽ: 1 buitinių-gamybinių nuotekų kanalizacijos vamzdynuose, 2 geležinkelyje, 1 nuotekų kolektoriuose ir 1 autokeliuose.
Užterštos teritorijos Lietuvoje atsirado dėl praeityje vykdytos, taip pat ir šiuo metu vykdomos pramoninės, komercinės ar intensyvios žemės ūkio veiklos.
Naujausiais anketiniais inventorizacijos duomenimis PTŽ pagal būklę išskirti: 5438 objektai buvo veikiantys, 237 rekonstruoti, 2443 neveikiantys, 2604 sugriauti, 27 gaisravietės, 421 rekultivuoti ir 6 kitos būklės.
Kiekvienam PTŽ paskaičiuotas preliminarus pavojingumas trims sferoms: dirvožemiui–gruntui, paviršiniam bei požeminiam vandeniui. Pagal gautus duomenis apskaičiuotas bendras preliminarus pavojingumas, kuris išvedamas pagal blogiausią įvertinimą. Pagal bendrą preliminarų pavojingumą PTŽ pasiskirsto: 9 – nežymus, 6601 – vidutinis, 3373 – didelis ir 1193 – ypatingai didelis pavojus.
Užterštos teritorijos Lietuvoje atsirado dėl praeityje vykdytos, taip pat ir šiuo metu vykdomos pramoninės, komercinės ar intensyvios žemės ūkio veiklos. Šioje veikloje naudojant įvairius chemikalus bei toksines medžiagas neretai įvyksta šių medžiagų išsiliejimas į aplinką ir per dirvožemį, gruntą, migracijos keliu jos patenka į požeminį vandenį.
Užteršto grunto, kurį būtina išvalyti, kiekis atskirose teritorijose svyruoja nuo 5 kub.m net iki 28 797 kub.m.
Pavojingos cheminės medžiagos, randamos tiriant užterštų teritorijų gruntą ir požeminį vandenį yra naftos produktai, sunkieji metalai, įvairūs pesticidai bei kitos rečiau pasitaikančios, specifinėse pramonės šakose naudojamos pavojingos cheminės medžiagos – medžio apdirbimo įmonėse benzo[a]pirenas ir naftalenas, elektros prietaisų – polichlorintieji bifenilai (PCB) ir kt.
Lietuvoje ekogeologiniai tyrimai buvo atlikti apie 1 800 ha teritorijoje.
Iš atliktų 126 detalių tyrimų nustatyta, kad užteršto grunto plotas svyruoja nuo 16 kv.m iki 39 677 kv.m, vidutiniškai – 3573 kv.m. Taršos gylis kinta nuo žemės paviršiaus iki 9 metrų.
Užteršto grunto, kurį būtina išvalyti, kiekis atskirose teritorijose svyruoja nuo 5 kub.m net iki 28 797 kub.m. Nustatyta, kad užteršto dirvožemio – grunto, kurį reikia valyti, plotas sudaro apie 60 ha. Pagrindinės teršiančios medžiagos yra naftos produktai ir sunkieji metalai.
Nustatytas užterštos vandeningos terpės tūris kinta nuo 147 kub.m iki 2 550 kub.m. Gruntinis vanduo užterštas naftos produktais, įvairiais azoto junginiais ir sunkiaisiais metalais, rečiau pesticidais, fenoliais. Užterštas gruntinis vanduo apie taršos židinį yra išplitęs nuo 20 kv.m iki 19 450 kv.m.
Aplinkai pavojingiausia tarša dažniausiai nustatoma „istorinės“ taršos objektų teritorijose – buvusiose naftos produktų saugyklose, žinybinėse degalinėse. Naujuose ir veikiančiuose objektuose gruntinis vanduo teršiamas kur kas mažiau. Juose dėl vykdomo poveikio požeminiam vandeniui stebėjimo gana greitai pastebima tarša avarinių išsipylimų ar inžinerinių įrenginių gedimo atvejais, nesusidaro ilgalaikių taršos židinių grunte ar aeracijos zonoje.
