Būti konkurencingiems
Modernizacija, naujų technologijų diegimas ir siekis nuolat gerinti produkto kokybę, anot Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidento, Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės pirmininko Petro Puskunigio – neatsiejami dalykai, norint išlikti rinkoje ir deramai konkuruoti.
25 metus gyvuojančios žemės ūkio bendrovės atstovas atkreipė dėmesį, kad šiandien modernumu rūpinasi tiek žemės ūkio bendrovės, tiek mažieji, tiek didieji ūkininkai, o esminis siekis – nuolat judėti į priekį. „Reikėtų priminti, kad žemės ūkio bendrovės nėra buvusių kolūkių ar tarybinių ūkių teisių perėmėjai.
Po nepriklausomybės asmenims privatizavus žemės ūkio įmonių turtą, atsivėrė kelios galimybės – ūkininkauti atskirai arba jungtis. Kai kurie sėkmingai eina individualaus ūkininkavimo keliu, o kai kurie dirba susijungę. Noriu pabrėžti, kad susikooperavus buvo sujungti ne tik materialiniai ištekliai, bet ir žinios, profesionalumas, gamybos organizavimas ar net socialinis bendravimas. Tai irgi labai svarbus veiksnys. Ir vieni, ir kiti sėkmingai sukuria nišas žemės ūkio rinkose, o mes savo ruožtu dirbame pieno sektoriuje“, – kalbėjo P. Puskunigis.
Tai, kad pats būdamas inžinieriumi pasuko pieno gamybos keliu, P. Puskunigis nevadina atsitiktinumu. „Mačiau, kad yra labai geros tradicijos, yra daug gerų žmonių, gabių specialistų, kurie puikiai galėtų dirbti. Taigi mes investavome ir prioritetine šaka pasirinkome pieno gamybą. O galiausiai ir dėl to, kad pieno gamyba – imliausia darbo vietoms šaka. Jei vystytume augalininkystę, šiame plote, kurį dabar valdome, dirbtų maždaug 12 darbuotojų, dabar mūsų yra 90. Augalininkas gali bene pusę metų nedirbti, o mes pas karvutę juk turime nueiti po kelis kartus per dieną“, – argumentus, kodėl dirba būtent šioje srityje, vardijo P. Puskunigis.
Mačiau, kad yra labai geros tradicijos, yra daug gerų žmonių, gabių specialistų, kurie puikiai galėtų dirbti.
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas pabrėžė, kad Lietuva – Europos Sąjungos narė, todėl turi konkuruoti, atitikti europinius standartus: „Pirmiausia, mums svarbu yra pieno kokybė, aplinkosauga, atliekų tvarkymo sritis, tai yra vienos svarbiausių sričių investicijoms, dėl ko ir reikalinga parama. Tai yra ir savotiškas skatinimas judėti šia linkme.“
Nuolat kokybės link
P. Puskinigio žemės ūkio bendrovė KPP paramos investicijoms į žemės ūkio valdas kreipėsi šiuo ir praėjusiais paramos laikotarpiais. Ankstesni investicijų projektai, pasak pašnekovo, buvo ne tokie dideli, tačiau nukreipti ta pačia linkme. P. Puskunigis džiaugėsi, kad pažangą mato ir užsieniečiai, kartais atvažiuojančios delegacijos stebisi, kokių gerų rezultatų pasiekta. „Vienas svarbiausių dalykų pieno gamyboje – pašarų gamyba, tinkami specialistai ir geros technologijos“, – sako pašnekovas.
Dabar rengiamas investicinis projektas, anot P. Puskinigio, kur kas didesnis. „Jau kreipėmės paramos ir šiemet, tikimės gauti maksimalią sumą – 400 000 eurų. Vis dėlto, noriu pasakyti, kad pačios bendrovės irgi labai daug prisideda prie investicijų. Parama sudarys iki 10 proc. viso numatomo projekto. Bus diegiamos naujausios technologijos, kokios šiuo metu pasaulyje yra pripažintos, ketiname statyti nemažą gamybinį kompleksą. Mes tikimės jas panaudoję pagaminti daugiau ir dar kokybiškesnio pieno. Turime nepamiršti svarbiausio – vartotojo, kuris šiandien ir reikalauja kokybės. Senomis technologijomis tokių dalykų jau nepasiekti, apie tai kalbėti net neverta“, – kalbėjo pirmininkas. Per dieną, pasak pašnekovo, Griškabūdžio žemės ūkio bendrovė parduoda vidutiniškai apie 5000 tonų grūdų ir 23 tonas pieno.
Kaip pasinaudoti parama?
Norintiems pasinaudoti parama investicijoms ir modernizuoti ūkį, pagerinti kokybę ar našumą, kaip Griškabūdžio žemės ūkio bendrovė, metas tuo susirūpinti dabar – ūkininkų paraiškos paramai gauti priimamos iki kovo 30 d.
KPP priemonės ,,Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities ,,Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ parama skiriama ūkio subjektams, vykdantiems žemės ūkio veiklą. „Šia parama siekiama didinti ūkių gyvybingumą ir visų tipų žemės ūkio veiklos konkurencingumą, gerinant ekonominės veiklos efektyvumą ir rezultatus, ir skatinti inovacines ūkio technologijas“, – aiškino Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros Lietuvos kaimo plėtros departamento vyriausiojo specialistė Milda Jusienė.
Šia parama, anot specialistės, remiamos keturios žemės ūkio veiklos sritys: žemės ūkio produktų gamyba; prekinių žemės ūkio produktų, pagamintų ar išaugintų pareiškėjo žemės ūkio valdoje, apdorojimui; perdirbimui ir tiekimui į rinką; biodujų gamybai gyvulininkystės ūkyje iš ūkyje susidarančių atliekų; trumpos rotacijos plantaciniams želdiniams įveisti. M. Jusienė atkreipė dėmesį, kad iki kovo 30 d. paraiškas galima teikti tik žemės ūkio produktų gamybai arba prekinių žemės ūkio produktų, pagamintų ar išaugintų pareiškėjo žemės ūkio valdoje, apdorojimui, perdirbimui ir tiekimui į rinką vykdyti.
Didžiausia paramos suma vienam projektui, anot specialistės M. Jusienės, gali siekti nuo 200 tūkst. Eur iki 400 tūkst. Eur.
Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad šios veiklos srities teikiamos paramos lėšomis finansuojamas naujos žemės ūkio technikos ir įrangos, technologinių įrengimų, transporto priemonių (N ir O kategorijų) įsigijimas bei valdos infrastruktūros plėtra (kelių, vietinių vandentiekio ir kanalizacijos sistemų, laistymo įrenginių, biodujų jėgainių, artezinių gręžinių įrengimas ir esamų rekonstravimas ar kapitalinis remontas).
Taip pat remiama naujų gamybinių pastatų ar statinių statyba ir (arba) esamų rekonstravimas ar kapitalinis remontas. Paramos lėšomis finansuojamas ir daugiamečių augalų įsigijimas ir jų sodinimo darbai (rangos būdu). Tačiau, kaip pažymėjo specialistė, šiuo metu vykstantis paraiškų priėmimas yra skirtas veiklai specializuotame žemės ūkio sektoriuje vykdyti būtiniems naujiems gamybiniams pastatams ar statiniams statyti ir (arba) esamiems rekonstruoti ar kapitališkai remontuoti, būtinai įrangai ir technologiniams įrengimams įsigyti, todėl ir paramą numatyta skirti tik šioms išlaidoms finansuoti.
Paklausta, kokie yra svarbiausi kriterijai, norint teikti paraišką paramai investicijoms į žemės ūkio valdas, M. Jusienė išskyrė kelis momentus:
-
pareiškėjas iki paramos paraiškos pateikimo turi nepertraukiamai veikti (vykdoma žemės ūkio veikla ir gaunamos iš šios veiklos pajamos) ne trumpiau kaip 2 metus.
-
pareiškėjo valdos ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, yra didesnis kaip 8 000 Eur (šis reikalavimas netaikomas pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams).
-
pareiškėjo pajamos iš žemės ūkio veiklos (neįskaičiuojant pajamų, gautų iš paslaugų žemės ūkiui) per praėjusius ataskaitinius metus ir ataskaitinius metus iki paramos paraiškos pateikimo kasmet sudaro ne mažiau kaip 50 proc. visų pareiškėjo veiklos pajamų ir kt.
Didžiausia paramos suma vienam projektui, anot specialistės M. Jusienės, gali siekti nuo 200 tūkst. Eur iki 400 tūkst. Eur, priklausomai nuo planuojamų investicijų. Didžiausia paramos suma 2014–2020 m. laikotarpiu paramos gavėjui negali viršyti 400 tūkst. Eur.
Vertindama ūkininkų aktyvumą teikiant paraiškas, M. Jusienė tikino, kad veiklos srities paramai gauti 2018-ųjų kovo statistiniais duomenimis, paramos gavėjais patvirtinti 3 352 pareiškėjai. Jiems numatyta skirti paramos suma siekia 276,2 mln. Eur, o dažniausiai paramos lėšomis finansuojamas naujos žemės ūkio technikos ir įrangos įsigijimas. Tai sudaro net 65 proc. skirtos paramos sumos.
