Pasto tvarumas – kas tai?
Kurti pastatų tvarumo vertinimo sistemą, anot G.Stauskio, paskatino apie pastatų tvarumą netylančios kalbos, kurios yra įvairaus – profesionalaus ir ne – pobūdžio. „Taigi – pajutome poreikį profesionaliai įvardinti ir sugrupuoti tuos kriterijus, kad, apie ką yra kalbama, būtų aišku ir specialistui ir paprastam žmogui. Turi būti sukurtas instrumentas, kuris leistų palyginti skirtingų pastatų tvarumą bei įvardinti kriterijus, kuriais remiantis tai nustatyta “, – kalbėjo LŽPT direktorius.
Paprašytas apibūdinti tvarų pastatą G.Stauskis pradėjo nuo žodžio „tvarus“ etimologijos – šis žodis apibūdina daiktą ilgą laiką išlaikantį savo esmines eksploatacines savybes. „Tvarus pastatas turi reikalauti mažai energijos, o tą, kurią gauna, naudoti taupiai. Jam neturi reikėti itin didelės transporto infrastruktūros. Tai pastatas, kuriame taupiai naudojamas vanduo ir įrengta tvari vandentvarkos sistema. Tai pastatas, kuriam statyti buvo naudojamos kokybiškos, patvarios, natūralios ir sveikatai nekenkiančios statybos medžiagos“, – pasakojo vadovas.
Taigi – pajutome poreikį profesionaliai įvardinti ir sugrupuoti tuos kriterijus, kad, apie ką yra kalbama, būtų aišku ir specialistui ir paprastam žmogui.
„Aišku privalu paminėti ir taršą, kurios ribojimas, taip pat turi būti numatytas. Dar labai svarbu, kad sklypas, kuriame pastatas statomas, būtų ne tik tinkamai išnaudotas, bet galbūt jo ekologines ir eksploatacines savybes net ir pagerinantis. Taip pat, pastatas turi tausoti žmonių sveikatą, būti pastatytas naudojantis pažangiomis technologijomis bei draugiškas aplinkai“, – tvaraus pastato bruožus vardijo G.Stauskis.
Pradeda ne nuo nulio
Galvojantiems, kad Lietuva ketina išradinėti dviratį, LŽPT direktorius galėtų pasakyti, kad visose išsivysčiusiose pasaulio šalyse pastatai vertinami pagal toje šalyje vystytojų pasirinkos tvarumo vertinimo sistemos kriterijus. „Pasaulyje tai nėra naujovė, tarptautiniu mastu galėtume išskirti tris populiariausias tvarumo vertinimo sistemas – britų BREEAM, amerikiečių LEED ir vokiečių DGNB. Mums, deja, jų sistemos yra sunkiai įkandamos dėl didelių kaštų, nes tai tiesiogiai susiję su užsienio ekspertų kelionėmis į Lietuvą ir panašiais dalykais. Taigi atsižvelgiant į esamą padėtį, mes nuspręndėme, kad Lietuvai reikia pačiai susikurti savo tvarumo vertinimo sistemą. Aišku, ji kuriama remiantis geriausiųjų pasaulyje taikomų sistemų praktika, bet pritaikyta konkrečiai Lietuvos rinkai“, – tikino G.Stauskis.
Tvarumo vertinimo sistema Lietuvoje, anot LŽPT direktoriaus, kurti jau pradėta. „Iš viso bus atsižvelgiama į 30 kriterijų, kurie yra suskirstyti į 8 didesnes grupes. Tai yra: energija, transportas, vandentvarka, medžiagos, atliekų tvarkymas ir tarša, projekto valdymas, sklypo panaudojimas ir ekologija bei paskutinis – sveikata ir gerovė“, – kriterijų grupes vardijo vadovas.
Pastatų tvarumas pagal kiekvieną kriterijų bus įvertintas balais, o tai, kiek jų iš viso bus skirta pastatui, ir nustatys jo tvarumo lygį. „Ne visi kriterijai yra vienodai svarbūs, būtent dabar ir vyksta jų vertės ir svorio koeficientų aptarimai. Kitaip tariant, siekiame tinkamai subalansuoti sistemą“, – pasakojo G.Stauskis. Pasak jo, prie tvarumo vertinimo sistemos kūrimo prisideda apie 10 savo sritį puikiai išmanančių Lietuvos Žaliųjų pastatų tarybos ir kitų institucijų, pavyzdžiui VGTU, specialistų. Kiekvienas kriterijus buvo svarstomas ekspertų grupės posėdžiuose, o pagal darbo grupės pasiūlymą galutinai nuspręsdavo asociacijos valdyba.
Visų pirma, aišku, aukštesnis tvarumo lygis bus svarbus pastatams, kuriuos ketiname eksploatuoti ilgą laiką.
Naudinga visiems
Paklaustas, kam – paprastiems žmonėms, nekilnojamojo turto vystytojams – pastatų tvarumo sertifikatai bus aktualiausi, G.Stauskis teigė, kad reikėtų klausti – o kam jie nebus reikalingi? „Galima būtų labiau kelti klausimą, kam jie bus nereikalingi, ir vargu ar rasime atsakymą. Visų pirma, aišku, aukštesnis tvarumo lygis bus svarbus pastatams, kuriuos ketiname eksploatuoti ilgą laiką. Taigi šiuo atveju galėtume kalbėti ir apie valstybės bei savivaldybių biudžeto lėšomis statomus ir išlaikomus pastatus“, – tikino LŽPT direktorius.
„Pastatydami statinį labai pigiai, bet nekokybiškai, mes rizikuojame likusius 20, 30 ar daugiau metų už jo išlaikymą mokėti labai brangiai. Tokį pastatą reiks greitai remontuoti, ir tai us papildomos išlaidos. Mūsų kuriama sistema leis įvertinti ir ekonominį efektą ir eksploatavimo sąnaudas, ir juos šiek tiek optimizuoti. Tai yra įvertinti, kiek reiktų įdėti lėšų, kad pastato eksploatacija būtų pigesnė“, – tęsė G.Stauskis.
Vis dėlto, LŽPT direktorius spėjo, kad pirmieji tvarumo sertifikatais susidomės nekilnojamojo turto vystytojai. „Realybė tokia, kad pirmieji tvarumo kriterijais greičiausiai susidomės privatūs asmenys bei nekilnojamojo turto vystytojai. Šiuo metu Lietuvoje veiklą plėtojantys užsienio investuotojai stato aukšto tvarumo lygio pastatus ir jiems įvertinti jau projekto stadijoje pasirenka vieną iš tarptautinių tvarumo vertinimo sistemų. Privatus verslas labai greitai pajunta pridėtinę vertę. O šiuo atveju, norint ją gauti sąnaudos turi būti, sakykime, 1–10 proc. didesnės, priklausomai nuo norimos pasiekti kokybės, tačiau ateityje tai keleriopai atsiperka“, – neabejojo G.Stauskis.
LŽPT direktorius pridūrė, kad tvarumo kriterijus atitinkantys namai yra draugiški ne tik aplinkai, bet žmogui. Juose, anot G.Stauskio, kuris taip pat yra ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius, 20–30 proc. padidėja žmonių darbingumas, tiek pat mažėja darbuotojų ir gyventojų sergamumas. Taigi vyras tikino, kad kalbėdami apie galutinę kainą turime viską labai gerai pasverti, ir suprasime, kad išvardinti veiksniai duoda kur kas didesnę naudą, o papildoma investicija yra visiškai pagrįsta ilgalaikėje pastatų naudojimo perspektyvoje.
Parengta bendradarbiaujant su LR Aplinkos ministerija
