– Koks tikslas galimybių pasą įvesti ir vaikams nuo 12 metų?
– Tikriausiai niekam nėra paslaptis, kad vaikai nemažai serga (...) ir dėl to yra tam tikros šalys, kurios imasi priemonių būtent nuo 12 metų. Mes esame ne išimtis.
– Kokios kitos šalys?
– Pabaigsiu mintį. Truputėlį skiriasi, matyt, ir skirsis, (pasas) nuo suaugusių. Šiuo metu yra bendras principas, kad nuo 12 metų galimybių pasas bus įvestas ir vaikams, tačiau kaip tai atrodys? Tikrai neformalus ugdymas nenukentės. Ugdymas ir susijusios programos, muziejai ir visi panašūs elementai išlieka nereikalaujant (galimybių paso). Pagrindinis tikslas – kad mes žinotume vaiko statusą, kadangi vaikai labai dažnai serga besimptomiškai. Yra dalis, kuri testuojasi mokyklose, tai, kaip aš ir minėjau, matyt, sprendimai bus priimami dar kažkurį laiką. Šiuo metu yra diskutuojama apie priemones, kurios galėtų būti taikomos papildomos nuo 12 iki 16 metų vaikams.
– Sakote, kad svarbu žinoti vaiko statusą. Ką tai reiškia? Praplėskite mintį.
– Norėjau pasakyti, kad yra svarbu žinoti pandemijos situacijoje, nes ne visi vaikai testuojasi, ir mes galime nežinoti, ar vaikas serga COVID-19, ar neserga. Dabar turime duomenis, kad apie 50 proc. visų moksleivių testuojasi. Šiandien detalizuojame situaciją, kiek tokių mokinių yra nuo 12 iki 16 metų – tam, kad nesudarytume problemų. Kadangi didžiąja dalimi testuojasi antigeno testais mokyklose, svarbu žinoti, kad bendrose uždarose patalpose tikrai susirenka vaikai, kurie neserga COVID‘u. Prailgintos atostogos davė šiokį tokį efektą, bet nesinori vaikų visiškai uždaryti namuose, nėra tokio tikslo. Norisi maksimaliai ir neformalųjį ugdymą, ir ugdymą išlaikyti kontaktinį, vadinasi, turime imtis kitų priemonių.
– Jeigu židiniai dažniausiai yra mokyklose, dabar ir šeimose jau daugiau, tai koks tikslas įvesti galimybių pasą už ugdymo ribų, už neformaliojo švietimo ribų. Ką tai duos?
