Svarbiausia – patirtis
Į bandomąjį projektą nuspręsta įtraukti tris Lietuvos miestus – Uteną, Šiaulius ir Birštoną. Aplinkos viceministrė teigė, kad pastarieji pasirinkti neatsitiktinai. „Siekėme parinkti kuo skirtingesnius miestus, nes jų patirtis bus perduodama visai Lietuvai. O kai turėsime kelis skirtingus pavyzdžius, juos bus lengviau pritaikyti kitiems šalies miestams. Juk ta patirtis ir yra svarbiausia. Siektina, kad atlikus šį bandomąjį projektą, įgyta patirtimi galėtų pasinaudoti ir kitos savivaldybės“, – pabrėžė ji.
Miestų pasirinkimui, anot D.Matonienės, pritarė ir vokiečiai, kurie tikino, kad pasirinkti atnaujinti kvartalai bus puikūs pavyzdžiai siekiant skleisti kompleksinio teritorijų planavimo idėją šalyje. Kiekviename iš minėtų miestų ketinama atnaujinti po vieną kvartalą.
Siektina, kad atlikus šį bandomąjį projektą, įgyta patirtimi galėtų pasinaudoti ir kitos savivaldybės.
D.Matonienė pasakojo, kad Vokietija kaip projekto partnerė pasirinkta ne šiaip – vokiečiai turi didelę kompleksinio planavimo patirtį, kurią perimti lietuviams ir bus didžiausias tikslas. „Aišku, labai svarbu ir tai, kad vokiečiai sutiko suteikti ne tik metodinę, teisinę ir bazinę pagalbą, bet ir finansinę“, – kalbėjo viceministrė.
D.Matonienė pabrėžė, kad kvartalinė renovacija svarbi visų pirma siekiant didinti Lietuvos namų energinį efektyvumą, taip pat didelis dėmesys bus sutelktas į infrastruktūros, inžinerinių ir socialinių problemų sprendimą. „Ketiname atsižvelgti ir į kiekvieno miesto, kvartalo poreikius, ypatybes atskirai. Tai bus trys skirtingi projektai“, – teigė viceministrė. D.Matonienė atskleidė, kad kvartalų poreikius analizuos, vertins ir padės sudaryti projektus iš Vokietijos atvykstantys specialistai.
Viceministrė reiškė didžiulę padėką Lietuvos ambasadorius Vokietijoje Deividui Matulioniui, būtent kurio iniciatyva, parama ir pagalba padėjo pasiekti tokių gerų rezultatų. „To dar nėra buvę, kad vokiečiai taip palaikytų ir būtų taip susidomėję projektu. Prie to, kad Vokietija pasiryžusi Lietuvai teikti tiek metodinę, tiek finansinę paramą labai prisidėjo ambasadorius“, – teigė D.Matonienė.
Aišku, labai svarbu ir tai, kad vokiečiai sutiko suteikti ne tik metodinę, teisinę ir bazinę pagalbą, bet ir finansinę.
Startas balandį
Aplinkos viceministrė pasakojo, kad pastarojo vizito į Berlyną tikslas buvo sudėlioti visus taškus ant „i“ dėl bandomojo projekto Lietuvoje vykdymo. „Nuvykę į Vokietiją, dar kartą aptarėme projekto eigą, terminus, kitas detales ir projektas galima sakyti jau startavo. Nuspręsta, kad jau balandį vyks konferencija, kurią galime vadinti pirmuoju darbiniu susitikimu, jos metu projektas bus pristatytas savivaldybėms, asociacijoms ir kitoms reikiamoms institucijoms. Pasidalinsime darbus, atsakomybes ir judėsime į priekį“, – apie vizitą pasakojo D.Matonienė.
Viceministrė teigė, kad Lietuva padedant vokiečių ekspertams per 2015-uosius metus jau turėtų pasirengti programas ir planus pasirinktiems miestams. „Būtent tomis programomis, kurias galime įvardinti įrankiais, vėliau galės naudotis ir visos kitos savivaldybės, kurios pasiryš eiti kvartalinio planavimo keliu“, – kalbėjo ji.
Aplinkos ministerija primena, kokia svarbi yra tvari miestų raida. Chaotiškas miestų vystymasis gali padaryti didžiulės žalos aplinkai. Tik racionalus miestų vystymas gali užtikrinti gamtos telkinių, kultūros paveldo ir kitų visuomenei svarbių objektų saugumą, taip pat urbanistinę ir žmonių gyvenimo kokybę bei galimybę vystytis biologinei įvairovei.
Parengta bendradarbiaujant su LR Aplinkos ministerija
