„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2017 06 22 /17:16

Galutinis teismo sprendimas: Vijūnėlės dvaras turės būti griaunamas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT), išnagrinėjęs kasacinę bylą dėl neteisėtos statybos pašalinimo iš poilsiui skirtos žemės, konstatavo, kad pastačius gyvenamosios paskirties pastatą kurorto apsaugos zonos antrojoje juostoje buvo pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymai, skelbiama teismo pranešime spaudai. Tai reiškia, kad Vijūnėlės dvaras Druskininkuose turės būti nugriautas.
Vijūnėlės dvaras
Vijūnėlės dvaras / Viktorijos Karsokaitės / 15min nuotr.

Byloje nustatyta, kad fizinis asmuo, įsigijęs valčių nuomos punktą Druskininkuose, taip pat įsigijo teisę nuomotis žemės sklypą, kuris priklausė valstybei. 2010 m. valčių nuomos punktas sudegė. 2011 m. Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sujungus valčių nuomos punktą su kitais sklypais į vieną, buvo patvirtintas detalusis planas. Jo patvirtinimu buvo pakeistas ginčo žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis, iš rekreacinės teritorijos, ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos, į gyvenamąją teritoriją.

Valstybė išnuomoja valstybinę žemę lengvatine (ne aukciono) tvarka, jeigu asmuo tame sklype turi teisėtai pastatytą statinį. Nagrinėtoje LAT byloje buvo nustatyta, kad vietoj nugriauto paslaugų paskirties valčių nuomos punkto buvo pastatytas gyvenamasis pastatas. Asmuo, statydamas statinį, kurio paskirtis visai kita ir kitoks teritorijos naudojimo būdas, neturėjo teisės į lengvatinę žemės sklypo nuomą.

LAT teisėjų kolegija konstatavo, kad „asmens lūkestis, jog pakeitus ginčo sklypo paskirtį į gyvenamąją, šis sklypas jam bus išnuomotas ne aukciono tvarka, nėra teisėtas ir todėl negali būti saugomas teisės“.

Galutinėje ir neskundžiamoje kasacinio teismo nutartyje pažymima, kad ginčo sklypas pagal naudojimo būdą buvo rekreacinė teritorija, todėl pagal įstatymus jo naudojimo būdas negalėjo būti pakeistas į gyvenamosios teritorijos. Toks pakeitimas prieštaravo Druskininkų savivaldybės turizmo ir rekreacinių teritorijų specialiajam planui.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad ginčo žemės sklypas priklauso antrajai kurorto apsaugos zonos juostai. Ji tiksliai apibrėžta Alytaus apskrities viršininko 2003 m. įsakyme „Dėl valstybinės žemės sklypo įregistravimo“. Šioje juostoje draudžiama vykdyti statybos ir kasybos darbus, nesusijusius su kurorto paskirtimi ir jo plėtojimu. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad individualiai ir privačiai naudojamo gyvenamojo namo statyba nebuvo skirta kurorto infrastruktūros plėtrai.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad Druskininkuose pastatytas pastatas prieštarauja saugomų teritorijų apsaugos ir žemės nuomos teisės aktų reikalavimams, todėl būtina pašalinti neteisėtos statybos padarinius, atkuriant buvusią iki statybos darbų padėtį, ir sutvarkyti statybvietę. Vilniaus apygardos teismo sprendimą, kuriuo per 6 mėnesius yra įpareigojama nugriauti pastatą, esantį Druskininkuose, LAT paliko nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams peržiūrėti. Kasacinio teismo pagrindinė paskirtis – užtikrinti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką valstybėje. Į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą atrenkamos tik sudėtingiausios ir reikšmingiausios teismų praktikai bylos. Remiantis procesą reglamentuojančiais įstatymais, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus teisės taikymo aspektu.

Savininkas svarsto galimybę reikalauti kompensacijos

Vadinamojo Vijūnėlės dvaro Druskininkuose savininkas Žilvinas Povilonis po galutinio teismo įpareigojimo nugriauti pastatą sako su teisininkais svarstysiantis galimybes prisiteisti nuostolius iš Druskininkų savivaldybės.

„Aš su advokatu dar nekalbėjau, ką toliau jis ketina daryti. Aš galvoju, kad reikės iš valstybės pasiimti pinigus, už kuriuos buvo nupirktos patalpos, jeigu nugriausime, kad kažkas kompensuotų nuostolius patirtus. Nė klausimų nėra“, – BNS sakė Ž.Povilonis.

Jis teigia pirkęs pastatą už 630 tūkst. litų (apie 182 tūkst. eurų), tačiau investavęs papildomai į jo įrengimą, tad svarsto namą įvertinti rinkos verte ir prašyti atlyginti visą sumą. Žalą, jo nuomone, turėtų atlyginti Druskininkų savivaldybė.

Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Druskininkų savivaldybės administracija
Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Druskininkų savivaldybės administracija

„Aš galvoju, jei griaus, turėtų būti Juodkrantės variantas, kad savivaldybė turės mokėti. Aš juk pirkau jau pastatytą namą“, – teigė jis.

Su Druskininkų meru Ričardu Malinausku BNS nepavyko susisiekti. Jo referentė informavo, kad meras šiuo metu yra komandiruotėje Azerbaidžane, į ją išvyko kaip Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, vėliau vyks į komandiruotę Taline ir darbe bus tik liepos 10-ąją.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs