Nuo gegužės vidurio Palangoje pradėtas rinkti mokestis už automobilių parkavimą – šiemet jis gerokai padidėjo brangiausioje ir arčiausiai jūros esančioje žaliojoje zonoje.
Taip pat apmokestinta ir nemažai vietų Šventojoje.
Tarkim, stovėjimo aikštelė prie centrinės Šventosios aikštės pateko į brangiausią žaliąją zoną.
Kol poilsiautojai, neretai ir vietos gyventojai ar čia nekilnojamojo turto įsigiję, bet gyvenamosios vietos nedeklaravę žmonės niurzga dėl to, vietos politikų galvose tebesisuka ir dar viena mintis: apie mokamą įvažiavimą į Šventąją.
Apie tai 15min teigė Palangos miesto tarybos narys, Šventosios verslininkas Vaidas Šimaitis:
„Realiai turėtų būti mokamas įvažiavimas į miestą. Tik nėra direktyvų, sprendimų, kad galėtume tai padaryti. Tada galima būtų svarstyti galimybes statyti aikšteles, atsirastų lėšų, iš kurių galima būtų įrengti aikšteles ir prie įvažiavimo.“
Jis pripažįsta, kad problemų dėl parkavimo esama ir Šventojoje, ir Palangoje.
Todėl Šventojoje labai dažnai pamatysi mašinų ant žalių vejų – šalia senųjų medinių namelių taip stovi absoliuti dauguma mašinų, nes aikštelės čia tiesiog nėra įrengtos, net jeigu namelių savininkai ir yra įsigiję sklypus.
Ši problema aktuali vasarą ir gyvenantiems daugiabučiuose, kur kieme irgi neretai visos mašinos sezono metu pradeda nebetilpti.
Realiai turėtų būti mokamas įvažiavimas į miestą. Tik nėra direktyvų, sprendimų, kad galėtume tai padaryti.
Palangoje irgi gali tekti gerokai pasukti galvą, kur paliksite mašiną, ypač jeigu norite už tai mokėti pigiau ar iš viso nemokėti.
„Palangoje esame pasiplanavę perstatyti turgų, kad pirmame aukšte liktų turgus, o 2-3 aukštai būtų skirti automobilių stovėjimui. Prie Užimtumo tarnybos pastato irgi pradėtas rengti detalusis planas, ten numatyta daryti daugiaaukštę aikštelę.
Palanga seniai galvoja apie mokamą įvažiavimą, bet neradome galimybių, kaip tai pasidaryti, užtikrinti mokesčio surinkimą. Užtvarais neuždarysi to miesto“, – kalbėjo vietos politikas.
Jo įsitikinimu, tokiu būdu būtų sprendžiami keli dalykai.
Visų pirma – jau minėta infrastruktūra, kuriai dabar pritrūksta lėšų.
Kitas dalykas – prie miesto tvarkymo prisidėtų ir vos dienai atvykstantys žmonės, kurie dabar čia nepalieka nė euro.
„Po dvejų metų buvau nuėjęs į pliažą ir matau, kas vyksta čia, Šventojoje: žmonės išsiima dėžutes, ten pridėta kumpio, duonelės, pavalgo, šiukšles sukiša į konteinerius. Jie nieko nepaliko miestui, jie atvažiavo, išsimaudė, paliko šiukšles ir išvažiavo.
Kalbėjome apie tai ir su Vyriausybe. Kaip aš sakau – per tokį mokestį galime sukontroliuoti srautus. Žmogus paliktų kažkiek pinigėlių, kuriuos savivaldybė galėtų naudoti“, – savo nuomonę šiuo klausimu dėstė V.Šimaitis.
Aš juokiuosi, kad jeigu padarytų mokamą įvažiavimą, čia būtų miestas su kokiais 30 tūkst. gyventojų. Būtų Nidos variantas.
Anot verslininko, per karantiną kurortai pajuto dar ir tai, kad čia žmonės ėmė kraustytis nuolat gyventi.
Esą vien jo statytame „Elijos“ komplekse apie 30-yje apartamentų žmonės apsigyveno nuolat.
Kaip pasakojo jis, išnuomojo savo būstus Vilniuje, dirbo nuotoliniu būdu.
„Aš juokiuosi, kad jeigu padarytų mokamą įvažiavimą, čia būtų miestas su kokiais 30 tūkst. gyventojų ir į tarybą rinktume nebe 21, o 24 narius. Tai būtų Nidos variantas“, – analogiją su Neringa, kurioje nekilnojamojo turto turintys žmonės aktyviai deklaruoja gyvenamąją vietą dėl įvažiavimo lengvatų, pateikė V.Šimaitis.
Kada gali tekti mokėti už įvažiavimą į Palangą ar Šventąją ir ar tikrai taip bus nuspręsta, dar nėra žinoma.
