Kaip numatė Kauno savivaldybė, 830 metrų ilgio Vilniaus gatvė liepos 12 dieną prasidėjusio kapitalinio remonto metu bus sutvarkyta iš pagrindų, kad ateityje ilgus dešimtmečius čia nebereikėtų atlikti jokių kasinėjimo darbų.
Nuspręsta, kad įrengus bei atnaujinus visas reikiamas komunikacijas po žeme, į savo vietas bus grąžinti esami grindinio akmenys, tiesa, jie bus nulyginti. Šalia kelio pakloti tamsaus akmens šaligatviai praeivių patogumui neva pakils vos per keletą centimetrų. Šaligatviai atiduodami kavinių staliukams, likęs grindinys – pėstiesiems.
„Po kapitalinio remonto šia susisiekimo arterija bus patogu naudotis turintiems judėjimo ir regos negalią bei mamoms su vežimėliais. Tokia vieta turi būti patogi ir prieinama kiekvienam kauniečiui ar miesto svečiui“, – prasidedant remonto darbams tikino Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.
Kai atrodė, kad darbai Vilniaus gatvėje įgavo pagreitį, paaiškėjo, kad viskas gali imti ir sustoti. Ilgam.
Projektuotojai ir paveldosaugininkai sulaukė visuomenininkų rašto, kuriame keliami klausimai dėl senojo akmeninio Vilniaus gatvės grindinio – būtina jį išsaugoti ar ne, projektiniuose sprendiniuose pasirinktas pjaustymo būdas, nulyginant grindinio akmenų istorinį paviršių, pažeidžia kultūros paveldo apsaugos reikalavimus ar ne?
Paveldosaugininkai turi pastabų
Rugpjūčio 18 dienos vakarą Kauno Rotušės aikštėje, Vilniaus gatvės prieigose, surengtas viešas pasitarimas – suinteresuotos šalys galėjo išsakyti savo nuomonę dėl naujojo projekto.
Keltas klausimas, ar kapitaliniu remontu nebandoma neįgaliųjų judumo Senamiestyje problemos spręsti tiesiog sunaikinant paveldą – akmeninį grindinį.
Susirinkime dalyvavęs paveldosaugininkas tikino, kad viskas turi būti vykdoma pagal įstatymą, o įstatyme aiškiai pasakoma, kad akmenys – vertingoji savybė, kurios naikinti negalima. Norint keisti grindinį, reikia kreiptis į vertinimo tarybą ir keisti vertingąsias savybes – kito kelio nėra.
„Yra pateiktos pastabos, kad būtų rengiamas darbo projektas ir jo metu būtų pateikti elementai, detalės, mazgai, kur ir kokia danga bus suklota“, – teigė Kultūros paveldo departamento atstovas.
Pasisakė ir projektuotojai. Anot jų atstovės, itin sunku suderinti visų interesus. Kasdien iškyla vis naujų problemų. Štai Vilniaus gatvėje egzistuoja A.Smetonos laikų kanalizacija, kuri yra išmūryta ir kurios patraukti nėra jokių galimybių – naujus sprendinius tenka derinti prie to.
„Ką reiškia nulyginti akmenį? Nupjauti tai, kas nelygu. Kiek? Centimetrą? Pasirodo, technologiškai pjaunat akmenį, jis trupa, deformuojasi. Norint pjauti akmens paviršių, reikia pjauti 2-3 centimetrus, prarandam akmens aukštį“, – problemą išdėstė projektuotojų atstovė.
Senamiestis praras šarmą?
Žodį tarė ir raštą paveldosaugininkams išsiuntęs Viešojo intereso gynimo fondo vadovas Saulius Dambrauskas.
Šiandien kyla klausimas: koks yra Kauno Senamiesčio rekonstravimo prioritetinis tikslas? Ar išsaugoti paveldą, padarant jį prieinamą žmonėms su negalia?
„Senamiesčio Vilniaus gatvės grindinys įtrauktas į sąrašą kaip vertingoji savybė. Pasirinkimas yra aiškus: arba atsisakai vertingosios savybės, tuomet tu akmenis matai kaip statybinę medžiagą, arba vertingoji savybė tampa tuo paveldosauginiu objektu, kurį, deja, tenka kažkokiu būdu išsaugoti.
Šiandien kyla klausimas: koks yra Kauno Senamiesčio rekonstravimo prioritetinis tikslas? Ar išsaugoti paveldą, padarant jį prieinamą žmonėms su negalia? Ar sukurti žmonėms su negalia pritaikytą aplinką, atsisakant paveldo vertingųjų savybių – pjaustymo bei šlifavimo būdu nulyginant grindinio akmenų istorinį paviršių?
Senamiesčio teritorija, mano nuomone, turi būti pritaikyta ne tik žmonėms su negalia. Kitaip koks gi ėjimo į Senamiestį tikslas būtų? Kažkodėl norime aukoti Senamiesčio autentiką. Projekto sprendinius bandoma pateisinti prisidengiant neįgaliųjų korta. Žmonės su negalia padaromi tarsi atpirkimo ožiais“, – nuomonę išsakė S.Dambrauskas.
Anot jo, savivaldybė pagal projektą yra numačiusi istorinį grindinį paversti tarsi plytelių išklotine – tam jau yra paruoštas nedidelis pavyzdys Rotušės aikštės kampe.
Kaip jau minėta, paveldosauga savivaldybės projektui uždegė žalią šviesą, tačiau pateikė pastabų. Pasak S.Dambrausko, tos pastabos yra itin reikšmingos.
„Jie nurodo vieną iš elementų – tam tikrų akmenų atranką. Tad vien per tą atranką jau gali parinkti pakankamai lygų grindinį, o ne sugadinat akmenis. Šiuo atveju nemanau, kad sprendimas pjaustyti grindinį yra vienintelis būdas Senamiestį pritaikyti žmonėms su negalia“, – teigė S.Dambrauskas.
Aukoti istorinę tiesą ar ne?
Diskusijoje pasisakė ir neįgalieji. Štai „ratukuose“ judantis Audrius Kalvėnas į susitikimą atsinešė Statybos techninį reglamentą, pavadindamas jį Biblija. Jo kalboje netrūko sarkazmo.
„Domiuosi, kaip aplinka pritaikyta neįgaliesiems, ir bandau ginčyti, kai ji pritaikoma netinkamai. Esu rakštis sėdynėje. Sunku važiuoti Senamiesčio grindiniu, nes yra kelių centimetrų skirtumai, tarpai tarp akmenų.
Per Kauno miesto gimtadienį, kai reikia nuvažiuoti iki Kauno pilies, koncertų vietos, sudėtingiau įveikti man tą atstumą nei jums kojomis. Skauda rankas. Bet kai kam tai – nė motais“, – teigė A.Kalvėnas.
Paklaustas, kodėl dėl savivaldybės paruošto Vilniaus gatvės sutvarkymo projekto sunerimo tik dabar, jis atsakė, iš principo esantis vaikštantis nerimas. Audrius pastebėjo, kad projekte iš pradžių buvo numatytas toks keistas takelis viduryje gatvės grindinio, tarsi įrėžtas į istorinius akmenis.
„Gal techniškai ir sprendimas, bet žmonės, sėdintys prie staliukų, gali būti spektaklio dalimi. Įsivaizduokit, važiuoja tuo takeliu toks klipata kaip aš. Kitas neregys su lazdele eina ir bando vienas kitą perspėti, kad šalia.
O sėdintys žiūri ir patamsyje spektaklio gal net ir gerai nemato – gal reiktų dar pašviesti tą takelį iš apačios? Reikėtų gal sustatyti ženklus su valandomis: nuo 14 iki 16 valandos takelis tarnauja „klipatoms“, vėliau – paspirtukininkams, tuomet – mamoms su vežimėliais“, – ironiškai kalbėjo A.Kalvėnas.
Reikėtų gal sustatyti ženklus: nuo 14 iki 16 val. takelis tarnauja „klipatoms“, vėliau – paspirtukininkams, tuomet – mamoms su vežimėliais
Pasak jo, zonavimo neturėtų būti – egzistuoja universalaus dizaino principai, kuriais vadovaudamiesi architektai bei projektuotojai ir turi planuoti aplinką visiems.
„Egzistuoja sąmokslas, kad Kauno meras nori pavogti dalį akmenų, nusipjauti pusę ir išsigrįsti sau dvaro kiemą. Tiesą pasakius, netikiu tais visais gandais. Jei supjaustys tuos akmenis, praras jie istorinę vertę. Bet jei paliks taip, kaip dabar yra – aš negalėsiu judėt. Reikia apsispręsti: aukoti istorinę tiesą ar ne? Visuomenė turi susitarti.
Aš asmeniškai aukočiau istoriškumą kaip savybę, – humaniškiau būtų visiems judėti. Man kuo lygiau, tuo geriau. Tačiau jei kas sugebėtų taip „nupiešti“, kad išsaugotų ir istorinę savybę akmens ir dar sudėtų juos taip, kad jie nebūtų iškilę... Tai dabar belieka arba viską atšaukti, užkonservuoti statybas ir ieškoti, kas ką nupieš, arba visuomenei susitarti ir judėti toliau“, – teigė A.Kalvėnas.
Kiti susirinkime dalyvavę neįgaliųjų atstovai kėlė klausimą: kas kam tarnauja – architektūra žmogui ar žmogus architektūrai? Kas yra svarbiau: akmuo ar žmogus?
A.Pakalniškis: suradome geriausią sprendimą
Susirinkime kalbėjęs A.Pakalniškis teigė, kad šiuo projektu ir norėjosi, kad Vilniaus gatvė būtų vientisai pritaikyta. Pirminiuose sprendiniuose išties, anot jo, buvo numatyta 1,2 metro granitinė lygi juosta – vėliau tai pasirodė nelogiška.
„Kai žiūrima fragmentuotai: leiskime neįgaliuosius ir mamas su vežimėliais važinėtis šaligatviais, o kas gali – eina akmenimis. Neišeina taip. Turime ir laiptų, stulpų, ir susiformavusią kavinių kultūrą, kuri vertinga turizmo prasme. Reikia numatyti ir erdves spec. tarnybų atvykimui, vietinių gyventojų pravažiavimui į tarpuvartes.
Tuomet ir pradėjome galvoti, kodėl negalime visko suderinti ir kaip tą padaryti. Tad naujasis sprendinys gimė ne dėl to, kad mes norime paveldą sugriauti. Lyg neturėtume kur pinigų dėti – tikrai pigiau būtų nupirkti naują medžiagą, sukloti granitines trinkeles ir nebūtų jokių pretenzijų dėl judumo. Nesirinkome paprasčiausio kelio.
Sugalvojome tokį sprendinį ne patys – tarėmės su paveldu, architektais. Turime šiandien projektą, tvarkybos projektą, techninio projekto ekspertizę, paveldosauginę ekspertizę – esame padarę namų darbus ir teisiškai esame teisūs. Nenorėtume, kad būtų sugriautas toks sprendinys“, – savivaldybės projektą gynė A.Pakalniškis.
Anot jo, paliktas ir grindinio koloritas. Tiesa, jis nebuvo specialiai gamintas Vilniaus gatvei – atkeliavo iš įvairių Kauno vietų.
„Norėjome palikti grindinį, bet paliekant jį reikėjo galvoti, kaip tą vertingą savybę pritaikyti visiems. Todėl ir gimė toks projektinis sprendinys, kuris, pabrėžiu, yra ekspertuotas kvalifikuotų ekspertų, esame gavę tam visus leidimus.
Tad nežinau, ar reikia dar tam diskusijos, sukėlė nerimą ji, netikėtai iškilusi.
Nesuprantu, kodėl ginčijamas sprendimas. Manome, kad pasirinkome jį geriausią, – stebėjosi savivaldybės atstovas, prisipažinęs, kad ir pačio tėtis sėdi neįgaliojo vežimėlyje, tad judumo bėdos jam yra puikiai pažįstamos. – Tikrai ne tik dėl jūsų, bet ir dėl savęs tą darau, ir visų likusių miestiečių.
Tikiu tuo sprendiniu, kai vertingasis akmuo išlieka, jis yra pritaikomas. Pasižadėjau tėčiui, kad aš jį ta lygia Vilniaus gatvės danga pravešiu“.
Apdoros kone 140 tūkst. akmenų
Paklaustas, kokias pastabas projektui išsakė paveldosaugininkai, A.Pakalniškis paaiškino, kad reiks papildomai derinti darbo projektą, kuris detalizuoja techninio projekto sprendinius.
„Dokumentiškai akmens šlifavimui iš paveldosaugininkų esame gavę „taip“, bet jie yra gavę visuomeninės organizacijos raštą – sudreifavo. Mes to sprendinio laikysimės. Techniniame projekte nurodomas pilnas akmenų nulyginimas, tai mes galime su paveldosaugininkais derinti tą visą akmens nulyginimą.
Iš esmės, nėra ten ką detalizuoti, nes labai paprastas sprendinys – sulyginti akmenį. Teiksime darbo projektą derinimui, bet nelinkę diskutuoti apie tai, kad nelygintume to akmens, nes tai būtų techninio darbo projekto pakeitimas“, – paaiškino A.Pakalniškis.
Pasak jo, šiuo metu vertingųjų savybių turintys Vilniaus gatvės akmenys yra saugomi „Autokaustos“ teritorijoje Marvelėje. Iš viso iškasta apie 140 tūkst. istorinių akmenų (12 tūkst. kv. m teritorija). Dalis jų jau pradėti pjaustyti, – diskusijoms lieka vis mažiau laiko.
„Iki birželio norime sukloti akmenį atgal. Juk yra ir verslo interesai, suplanuoti Europos kultūros sostinės renginiai“, – teigė A.Pakalniškis.
Iš viso iškasta apie 140 tūkst. istorinių akmenų.
Paklaustas, ar paruoštas vis dėlto planas B, jis įvardijo rangovams ir biudžetui parankesnę lygią granito dangą – tokiu atveju akmenys, kitur sunkiai pritaikomi, būtų kažkur saugomi. O ar nemato savivaldybės atstovas raudonų vėliavų, kad darbai, sulaukus priešpriešos, gali užsitęsti?
„Matome, bet ginsime savo sprendinius. Matome, kas bando sutrukdyti, visuomet galėsime parodyti „jie mums sutrukdė“, bet tikimės, kad to neprireiks“, – komentarą užbaigė A.Pakalniškis.
